2015 metais Lietuvoje įvyks pienininkystės kongresas

Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) pienininkai iš 60 pasaulio šalių nusprendė 2015-aisiais pasaulinį pienininkų kongresą surengti Lietuvoje. Praėjusią savaitę PAR, Keiptaune, įvyko Tarptautinės pienininkystės federacijos (IDF) rengiamas pasaulinis pienininkystės kongresas. Jame aptarta padėtis pasaulinėje rinkoje ir pienininkystės vystymosi tendencijos. Šiame kongrese dalyvavo Nacionalinės pienininkystės komiteto pirmininkas ūkininkas Bronius Markauskas.

Savo įspūdžius B. Markauskas pasakojo „Valstiečių laikraščio“ žurnalistui. Pasak B.Markausko PAR pienininkystė įdomi tuo, kad šioje rinkoje yra labai populiari kooperacija. Apsilankytoje kooperatinėje pieno perdirbimo įmonėje per dieną perdirbama tik 40 t pieno, bet ji sugeba sėkmingai konkuruoti su stambesnėmis įmonėmis, mat kooperatyvas rinkoje rado nišą – gamina trumpiau nei įprastai nokinamą sūrį. Vartotojai turintys specifinį skonį pirmiausiai perką šį šviežią sūrį.

PAR pieno gamintojų ūkiuose ganyklas tenka drėkinti visus metus, nes trūksta vandens. Paprastai ūkyje fermų nėra – gyvuliai laikomi pastogėse, todėl pieno gamybos savikaina mažesnė. Primilžis vidutiniškai siekia 7000 kg per metus.

Nacionalinės pienininkystės komiteto pirmininko teigimu, kongreso metu buvo įdomu palyginti JAV ir ES pieno gamintojų rėmimo modelius. Štai amerikiečiai didelį dėmesį skiria draudimui, ūkininkas moka tam tikrą mokestį ir, jeigu pieno supirkimo kaina krenta žemiau, nei numatyta ribinė kaina, valstybė skirtumą kompensuoja. Taip pat numatyta tai, kad kuo didesnę įmoką ūkininkas moka, tuo gauna didesnę kompensaciją už susidariusį skirtumą. Lyginant su JAV, ES pieno gamintojų rėmimo politika daug sudėtingesnė.

B.Markauskas atkreipia dėmesį, kad pieno rinkos atstovai susirūpinę dėl ES planų atsisakyti pieno kvotų sistemos. Pasaulinėje rinkoje vyrauja pieno perteklius, todėl baiminamasi ES konkurencijos. Tačiau ES atstovai kongreso dalyvius bandė raminti teigdami, kad pieno gamyba ES rinkoje yra nusistovėjusi ir kvotų panaikinimas nesukels didelių pokyčių rinkoje.

B.Markauskui teko bendrauti su Danijos atstovais. Jie prieš kelerius metus ketino didinti melžiamų karvių bandas, tačiau po krizės planai pasikeitė. Dėl sumažėjusių pieno supirkimo kainų kai kurie pieno gamintojai net bankrutavo. Todėl kongrese buvo diskutuojama, koks pienininkystės ūkis perspektyviausias – smulkus, šeimos vidutinis ar stambus ūkis, kokia jų ateitis. Tačiau atsakymų į šiuos klausimus niekas nedavė. Be to, kiekviename žemyne ar net šalyje yra skirtingos ūkininkavimo sąlygos. Tiesa, daug dėmesio buvo skirta ir šeimos ūkiams, bet ne tokiems, kokius įsivaizduojame Lietuvoje. Kitose šalyse šeimos ūkis laiko vidutiniškai 120 melžiamų karvių. Kongrese kai kurie pranešėjai teigė, kad būtent toks ūkis yra gyvybingiausias. Nepaisant to, pasaulinėje rinkoje padėtis labai skirtinga, pavyzdžiui, JAV, Naujojoje Zelandijoje ir Jungtinėje Karalystėje vyrauja stambūs pramoniniai ūkiai. Prieš mėnesį vyko pasaulinė gyvulininkystės paroda JAV. Aplankyta daug pienininkystės ūkių, kurių savininkai kalbėjo apie planus ateityje kurti apie 30 tūkst. galvijų ūkius. Tačiau kongrese PAR specialistai kalbėjo, kad steigti tokius ūkius yra labai rizikinga, nes krizės atveju jie neišvengiamai bankrutuotų.

Pasak B.Markausko naujiena, kad 2015 m. pienininkystės kongresas vyks Lietuvoje buvo malonus netikėtumas. Tačiau primena, kad jie patys prieš kelerius metus Naujojoje Zelandijoje vykusiame kongrese viešai pateikė paraišką surengti kongreso susitikimą Lietuvoje. Netikėtai greitai ji buvo patenkinta, nors pretendentų rengti kongresą tikrai netrūksta.

Nacionalinės pienininkystės pirmininko teigimu apie Lietuvą pasaulinėje pieno rinkoje tikrai žinoma. Juk statistiniai duomenys atkreipia dėmesį – Lietuva eksportuoja per 50 proc. pagaminamos produkcijos. Ne kiekviena šalis gali pasigirti tokiais rezultatais.

Parengta pagal Valstietis.lt informaciją.

Susiję straipsniai

Comments are closed.