5 mitai apie pieninių karvių mišrinimą

crossbreedingJeigu Lietuvos juodmargę karvę apsėklinsime žalųjų veislės buliaus sėkla (arba atvirkščiai) gims veršelis, kuris bus pieninių veislių mišrūnas. Nebūtinai mišrinime turi dalyvauti juodmargių ir žalųjų veislės. Galimos ir kitos įvairios kombinacijos. Jeigu norime gauti pieninių veislių mišrūną, tai būtina, kad visos veislės, kurios dalyvauja mišrinimo schemoje, būtų pieninės.

Pieninės karvės – mišrūnės yra produktyvios ir sveikos karvės, jos yra mažiau jautrios šėrimo klaidoms, greičiau apsivaisina, atsparios stresui, kitaip tariant žymiai “atlaidesnės” ir mažiau reiklios. Tokia yra esminė tiesa apie pieninių veislių mišrūnus. Mišrinimo tema labai kaitina karvių laikytojų vaizduotę. Informacijos lietuvių kalba apie mišrinimą yra labai mažai, o ten kur trūksta informacijos, ten labai greitai ir lengvai gimsta mitai. Parinkau keletą girdėtų “tiesų” iš rinkos.

Mišrūnės duoda labai mažai pieno

Netiesa. Mišrūnės duoda pieno daugiau negu paprastas aritmetinis tėvų vidurkis. T.y. jeigu panaudosime bulių su 12.000 kg produkcijos potencialu karvės su 10.000 kg produkcijos potencialu sėklinimui, tai aritmetinis palikuonės produkcijos potencialo vidurkis bus 11.000 kg. Taip produkciją galime prognozuoti taikant grynąjį veisimą. Taikant mišrinimą gauname papildomą bonusą, kuris vadinasi –Heterozės efektas. Produkcijos atžvilgiu heterozės efektas yra apie 5-10%, kitaip tariant 550 – 1.100 kg papildomas produkcijos potencialas. T.y. palikuonės mišrūnės produkcijos potencialas (kai tėvų produkcijos potencialai yra 12.000 ir 10.000 kg) bus ne 11.000 kg, o 11.550 – 12.100 kg.

Mišrūnės pirmoje kartoje būna geros, o po to jų dukros būna blogos

Netiesa. Šiuo atveju yra atsitikę taip, kaip teigiama senoje rusiškoje patarlėje – girdžiu skambinant, bet nežinau iš kur. Nuo to, kad naudojamas mišrinimas gyvuliai neblogėja, tačiau naudojant mišrinimui tas pačias veisles pamažėja heterozės efektas, t.y. pamažėja papildomas bonusas. Jeigu ir toliau mišrinimui naudojamos tos pačios veislės, tai heterozės efektas antroje kartoje yra mažesnis. Vietoje 100% efekto gaunamas 50% heterozės efektas. Grįžtant prie ankstesnio pavyzdžio reikštų, kad antroje kartoje palikuonių produktyvumo potencialas būtų 275– 550 kg didesnis už aritmetinį vidurkį.

Jeigu dviejų pieninių veislių mišrūnė yra apsėklinama trečios pieninės veislės (kuri nėra artima pirmosioms dviems veislėms) buliaus sėkla, tai heterozės efektas yra išsaugomas 100%. Vėlesniuose etapuose vis grįžtant prie sėklinimo su tų pačių veislių bulių sėkla, heterozės efektas šiek tiek sumažėja ir ilgainiui nusistovi ties 85%. Todėl labiausiai apsimoka mišrinimui naudoti ne dvi, o tris pienines veisles.

Mišrūnių telyčių niekas neperka

Netiesa. Jeigu telyčios tinkamai užaugintos ūkiai mielai perka mišrūnes savo bandų reprodukcijai, nes jos pasižymi gera vaisa, atsparumu ir yra geriau prisitaikančios perkėlimui iš vienos bandos į kitą.

Mišrinama banda būna netolygi

Netiesa. Labiausiai netolygios bandos yra tos, kur laikomos skirtingų veislių karvės. Pvz. ūkis laiko Lietuvos žaląsias ir Lietuvos juodmarges ir abi šias populiacijas veisia grynuoju veisimu. T.y. Lietuvos juodmarges sėklina su Holšteinų sėkla, Lietuvos žaląsias sėklina tarkim su Vikingų žalųjų sėkla. Tokia banda yra pasmerkta amžinam netolygumui. Kai vyksta mišrinimas banda labai greitai pasidaro vienalytė. Visos karvės savyje turi visų mišrinimui naudojamų veislių kraujo dalis, o išoriškai atrodo panašiai.

Mišrūnės yra nevaisingos

Netiesa. Čia turbūt kažkas pritaikė taisyklę iš srities apie skirtingų gyvulių rūšių (pvz. arklys, asilas) mišrūnus. Mišrūnės ne tik kad yra vaisingos, jos netgi pasižymi geresnėmis vaisos savybėmis nei grynaveislės karvės. Tai dar vienas ir ne paskutinis bonusas, kurį suteikia heterozės efektas.

Tiek trumpai apie pagrindinius mišrinimo mitus. Vietoj to, kad daug kalbėti ir baimintis, geriau išbandyti ir turėti nuomonę, paremtą sava patirtimi. Taip, kaip padarė nemažai Lietuvos ūkių: ŽŪB Vaškai, ŽŪB Pelaniškiai, ŽUB Piktupėnai, R. Vitkausko ūkis, ŽŪB Kiemeliai, ŽŪB Atžalynas ir kiti.

Pabaigai vienas pastebėjimas – mišrūnės yra tikrai puikios, produktyvios ir atsparios karvės, kurios atleidžia daug vadybinių klaidų. Daug, bet ne visas. Taigi nesitikėkime, kad visas vadybines problemas išspręsime veisimu.

Dalinkis:
Dr. Donata Uchockienė

Apie Dr. Donata Uchockienė

Išsilavinimas: gyvulininkystės technologija, veterinarija, verslo vadyba ir administravimas.

Patirtis: pirminė gamyba, gyvulininkystės aptarnavimas, mokslas, mokymas, konsultavimas.

Konsultavimo sritys:

  1. Bandos valdymas – pagalba ūkiams kuriant bei palaikant sveiką, produktyvią ir pelningą bandą; reprodukcija, brokavimas, darbų organizavimas ir kiti klausimai.
  2. Pieno ūkio valdymas – pagalba ūkiams sudarant atlyginimų sistemas, pasirenkant ir apskaičiuojant pieno ūkio efektyvumo rodiklius, įdiegiant pieno ūkio finansines ataskaitas.

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *