Ateities fermoms vadovaus herdsmanai?

11024615_627277354069667_4946459799587713167_nViktorija Drevinskaitė (nuotraukoje – kairėje) herdsmanų mokykloje sėkmingai baigia 2 modulį. Per trumpą 3 mėn. praktiką ji ir jos draugė Indrė Šakarnytė sugebėjo įveikti po 2 modulius – melžimo į linijas ir veršelių priežiūros.

Ne vienas šalies pieno ūkis šiandien stebina moderniais pastatais ir įranga. Tačiau fermoms, kaip ir sovietmečiu, tebevadovauja fermos vedėjas ar zootechnikas. Žemės ūkio praktikų akademija pradėjo rengti naujos kartos specialistus – herdsmanus, kurių Lietuvoje praktiškai dar nėra.

„Konsultuodama ūkius nuolat girdžiu dejones, kad nėra žmonių, nėra kam dirbti ir panašiai. Diskutuodama su jaunimu girdžiu tą patį: „Nėra darbo“, „Niekas nepriima be patirties“, „Nėra kur eiti baigus studijas“. Taip ir kilo idėja nutiesti tiltą tarp jauno žmogaus ir ūkio. Sukurti erdvę, kurioje jie galėtų susitikti, pažinti ir pasirinkti vieni kitus“, – sako projekto vadovė dr. Donata Uchockienė.
Pašnekovė pabrėžia, kad pasaulinėje žemės ūkio rinkoje herdsmano profesija yra prestižinė ir labai vertinama. Ypač Amerikoje, kur norint gauti tokį išsilavinimą būtinas ne tik aukštasis žemės ūkio srities išsilavinimas, bet ir 3 metų patirtis pieno ūkio valdyme.

Herdsmanas (angl.: herd – banda, man – žmogus) – tai asmuo, visapusiškai išmanantis, kas vyksta fermoje. Jis pats sėklina, tiria veršingumą, valdo informaciją ir personalą, organizuoja darbus. Kitą dalį fermoje vykstančių procesų – melžimą, įrangos ir gyvulių priežiūrą, jų šėrimą – puikiai išmano ir gali apmokyti kitus bei sekti, ar visi darbai atliekami teisingai, pagal protokolus. Toks specialistas savarankiškai sudaro didžiąją dalį fermos protokolų, kitus (pvz. veterinarinius, traktorių bei fermų įrangos priežiūros) – pasitelkęs reikiamas kompetencijas.

Šalia meistro nuolat būnantis, veterinarinį ar kitą gyvulininkystės srities išsilavinimą turintis, mokantis užsienio kalbą ir, svarbiausia – motyvuotas jaunas specialistas maždaug metus praktikuosis septyniose srityse (moduliuose): melžimo į linijas bei aikštelėje, melžimo įrangos valdymo, gyvulių šėrimo ir priežiūros, veršelių priežiūros ir herdsmano. Paprastesniems moduliams, tarkime, gyvulių ar veršelių priežiūros, įsisavinti pakanka ir mėnesio, tuomet sudėtingesniems lieka daugiau laiko.

Herdsmanų rengėjai siūlo ir kitą variantą – studentams po vieną ar du modelius išmokti praktikų metu kadangi mokslas organizuojamas modeliais, tarp jų sėkmingai galima daryti pertraukas. Pasirinkęs šį variantą studentas, baigęs studijas aukštojoje mokykloje, jau būtų įsisavinęs ir 4 ar 5 modulius ir jam tereikėtų vos kelių mėnesių, kad baigtų herdsmanų mokyklą ir gautų sertifikatą.

Pirmieji būsimieji herdsmanai patirties jau semiasi Panevėžio r. žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ pienininkystės sektoriaus bazėje bei keliuose kituose ūkiuose. Šiuo metu Lietuvoje neįprastas praktines studijas trečias mėnuo tęsia Kamilė Kraujalytė. Indrė Šakarnytė ir Viktorija Drevinskaitė, yra baigusios melžimo į linijas modulį ir netrukus jau bus įsisavinusios veršelių priežiūrą. Merginoms dviem modeliams įveikti pakako 3 praktikos mėnesių. Vasarą, praktikos metu, būsimųjų herdsmanų gretas ketina papildyti Indrė Rudokaitė ir Mindaugas Urbutis.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos absolventė Kamilė Kraujalytė neabejoja, kad veterinarijos gydytojas privalo išmanyti visus fermoje vykstančius procesus. „Baigusi veterinarinės medicinos studijas, patirties turėjau mažai, todėl nusprendžiau išmėginti siūlomą herdsmanų mokymą, kad tapčiau geresne specialiste“, neslepia Kamilė.

Mergina nuo vasario 1 d. tobulinasi pagal herdsmanų programą: du mėnesius Panevėžio r. žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ fermose melžė karves, dabar patirties semiasi Vaškų bendrovėje (Pasvalio r.). Praktikos metu mergina jau spėjo įsisavinti melžimo modulį pririšto laikymo tvartuose melžiant ir į linijas, ir į bakelius.

Šiuo metu Kamilė, dirbdama kartu su patyrusiu veterinarijos gydytoju bando perprasti baigiamąjį herdsmano modulį – sėklina telyčias ir karves, atlieka veršingumo tyrimą, veterinarines procedūra pagal protokolus. Jaunoji specialistė džiaugiasi turėjusi progą savaitę eiti fermos vedėjos pareigas. „Buvo nelengva, bet įdomu ir daug ko išmokau“, – šypsosi K. Kraujalytė

Tiek „Atžalyno“, tiek Vaškų žemės ūkio bendrovėse Kamilei teko padirbėti ir su „Uniform agri“ bandos valdymo programa. „Tai išties naudingas dalykas. Kompiuteryje gali matyti susistemintus duomenis, kiekvieno gyvulio kortelę. Naudojantis šia programa daug lengviau planuoti ir vykdyti darbus fermoje“, – pastebi praktikantė.

Merginai paliko įspūdį Vaškų bendrovėje karvių guoliavietėse patiesti čiužiniai bei vykdomas standartizuotas tešmens paruošimas. „Švara – tai pagrindas. Kuo tvarkingesnėje aplinkoje laikomi gyvuliai, kuo švariau melžti paruošiamas tešmuo, tuo kokybiškesnis pienas, kyla jo kaina. Tai, kas investuojama į higieną, atsiperka ne tik dėl pieno kainos, bet ir per karvės sveikatą“, – neabejoja jaunoji specialistė.

LSMU studentas Mingaudas Urbutis vasarą taip pat ketina papildyti būsimųjų herdsmanų komandą. „Praktikuotis važiuoju tik vasarą, laisvu nuo studijų metu. Ši mokykla man imponuoja tuo, kad čia dirba savo profesiją išmanantys žmonės, iš jų galima pasisemti praktikos ir žinių. Be to, vyksta apsikeitimas pačia naujausia ir aukščiausio lygio šios srities informacija, moksliniais pasiekimais, pateikiama, kaip iš tikrųjų viskas turėtų būti pieno ūkyje. Kai kurių žinių aukštojoje mokykloje gauti paprasčiausiai neįmanoma, jos įgyjamos tik pasipraktikavus ūkyje, sukantis šiame versle“, – tvirtina Mingaudas.

Be to, pasak M. Urbučio, praktikos metu galima susipažinti ir išmokti dirbti su šiuolaikinėmis ir pažangiomis technologijomis: bandos valdymo programa, elektronine karvių rujų sekimo sistema, pajusti skirtumą tarp senos ir šiuolaikiškos lauko tipo veršidės, aprūpintos pasterizatoriumi ir krekenų girdymo sistema. „Tai išties pažangios technologijos, jas pasirinkę ūkininkai ir bendrovės, kuriose teko pabūti, tikina, kad skirtumas akivaizdus“, sako vaikinas.

Iš visų herdsmanų mokymų modelių Mingaudą labiausiai domina veršelių auginimas. „Ne vien dėl to, kad tai labai meilūs ir jaukūs gyvūnai, – šypsosi pašnekovas. – Teisingai prižiūrimas veršelis greičiau užauga, telyčaitę galima anksčiau sėklinti, ji anksčiau pradeda duoti pieno. Tai akivaizdi ekonominė nauda ūkiui ar ūkininkui“.

Siekiant padidinti mokyklos vietų skaičių, herdsmanų mokymų organizatoriai kviečia prisijungti ir kitus pieno ūkius.

Apie „Herdsman school“ skaitykite ir portale www.zupraktikai.lt

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Comments are closed.