Atnaujinta prekyba su ES ir trečiosiomis šalimis mėlynojo liežuvio ligai imliais galvijais

Žemdirbių visuomenę prieš mėnesį pasiekus žiniai, kad iš Lietuvos į Ispaniją išvežtam veršeliui įtariama mėlynojo liežuvio liga, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai tvirtino, kad baimintis nėra ko, nes lietuviškos kilmės veršelio kraujo mėginyje rasta ne paties viruso, tačiau tik jo pėdsakų. Tačiau jau po kelių dienų VMVT direktoriaus įsakymu buvo sustabdytas galvijų iš Lietuvos eksportas. Tai įvyko tuo metu, kai į užsienio rinkas besiorientuojanti Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) džiaugėsi prasidėjusia sėkminga prekyba su Vokietija. Pastarieji ketino didinti eksportuojamų galvijų siuntas. Ne geresnėje situacijoje atsidūrė ir pieno ūkiai, planavę perteklinį prieaugį parduoti svetur.

Į neeilinį LMGAGA posėdį susirinkę šios asociacijos atstovai su nerimu kalbėjo apie tai, kad susidariusi situacija žlugdo verslą, nes likusi galimybė prekiauti vietinėje rinkoje sumažins supirkimo kainas. Todėl posėdyje dalyvavusiam VMVT Skubios veiklos skyriui vedėjui – valstybiniam veterinarijos inspektoriui Mariui Masiuliui teko išklausyti ne vieną priekaištą dėl uždraudimo eksportuoti nesulaukus EK spendimo. Savo ruožtu M. Masiulis klausė ar geriau būtų dviejų metų EK sprendimas Lietuvai uždėti prekybos galvijais embargą, ar trumpiau nei mėnesį truksiantis suvaržymas, nes, VMVT pareigūno teigimu, jau nuo šios savaitės laisva prekyba į užsienį gyvais galvijais, prieš tai jiems atlikus papildomus kraujo tyrimus, atnaujinama.

Pristatydamas dabartinę epidemiologinę Lietuvos situaciją dėl galvijų mėlynojo liežuvio ligos ir artimiausius VMVT planus M. Masiulis teigė, kad ryžtingiausių sprendimų reikėjo imtis po to, kai iš EK buvo gauta informacija, apie vieno veršelio išvežto iš Lietuvos, kraujo mėginyje rasto mėlynojo liežuvio ligos viruso nebūdingo ES teritorijai – 14-tas serotipas. Todėl ir buvo sustabdytas galvijų išvežimas į ES ir trečiąsias šalis, bei apibrėžta preliminari stebėsenos zona aplink veršelio kilmės zoną Anykščių rajone. Pasak M. Masiulio ši vietovė palanki mėlynojo liežuvio ligai plisti, nes aplinkui miškingos vietovės, kuriose veisiasi kraujasiurbiai mašalai, kurie yra pagrindiniai mėlynojo liežuvio ligos viruso platintojai. „Nuostabą kėlė tai, kad vykdant nacionalinę galvijų mėlynojo liežuvio stebėsenos programą bei periodiškai tiriant mašalus viruso nešiotojų nesame aptikę“, – pastebėjo M. Masiulis.

M. Masiulio teigimu, patvirtinti ar paneigti, kad veršelis užsikrėtė Lietuvoje neįmanoma, nes nuo jo išvežimo iki atlikto kraujo tyrimo praėjo daugiau nei 2 mėnesiai. Per tą laiką galvijas pakeitė tris laikymo vietas skirtingose ES valstybėse, todėl tikrai neturime prisiimti visos kaltės dėl to, kad Lietuvoje cirkuliuoja virusas, kuris iki šiol nebuvo rastas.

Siekiant įrodyti, kad Lietuvoje nėra šios gyvūnams pavojingos ligos, nuo lapkričio 7 iki 23 d. buvo ištirta daugiau kaip du tūkstančiai galvijų, apie tūkstantis avių ir ožkų, apie 400 kitų laukinių gyvūnų (stirnų, elnių, danielių, briedžių). Nei viename mėginyje mėlynojo liežuvio ligos viruso nebuvo nustatyta.

VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas akcentavo, kad visi šie gyvuliai yra sveiki, jokių ligos požymių nenustatyta. Iš Lietuvos per metus išvežama daugiau kaip 100 tūkst. veršelių, jiems liga taip pat nėra pasireiškusi nei galvijų surinkimo centruose, nei laikymo vietose užsienio šalyse. Analogiška situacija yra ir Latvijoje ir Lenkijoje, apie vieną tokį atvejį EK pranešė ir Estija. Taigi tai viso Baltijos regiono problema.

VMVT direktoriaus Jono Miliaus teigimu, atlikti galvijų, avių, ožkų ir kitų mėlynojo liežuvio ligai imlių gyvūnų tyrimų rezultatai įrodė, kad Lietuvoje mėlynojo liežuvio ligos viruso nėra, nors serologiškai teigiamai reaguojančių gyvūnų nustatoma kas rodo, kad jie galėjo būti persirgę arba turėję kontaktą su virusu. Manoma, kad šios reakcijos galėjo būti sukeltos dėl kaimyninėse šalyse naudojamos vakcinos prieš mėlynojo liežuvio ligą. Būtina pažymėti, kad Lietuvoje nebuvo nustatyta nei vieno atvejo, kad kliniškai pasireikštų mėlynojo liežuvio ligos požymiai. Pasak J. Miliaus, teko ilgai diskutuoti ir įrodinėti, kad situacija Lietuvoje palanki, tačiau rezultatas pasiektas ir prekyba atnaujinta, nors įvedami laikini papildomi mėlynojo liežuvio ligos tyrimai išvežamiems gyvūnams. Tai būtina sąlyga, kad įrodyti, jog prekiaujama sveikais gyvūnais.

Įsakymas dėl prekybos ir eksporto apribojimų panaikinimo jau pasirašytas ir įsigalios tą pačią dieną nuo jo paskelbimo oficialiame „Valstybės žinių“ leidinyje. Galvijams, kurie skirti skerdimui, papildomų tyrimų atlikti nereikės, jeigu jie bus vežami į Latvijos, Lenkijos ir Estijos gyvulių skerdyklas, jei galvijų išvežimo dieną jiems nepasireiškė jokie klinikiniai mėlynojo liežuvio ligos požymiai ir jie bus paskersti per 24 val. Į ES išvežamiems galvijams ne anksčiau kaip 7 d. iki jų išvežimo turi būti atlikti mėlynojo liežuvio ligos nustatymo imunofermentinės analizės ir polimerazės grandininės reakcijos metodais ir gauti neigiami tyrimų rezultatai. Eksportuojant galvijus į trečiąsias šalis – papildomai įvykdyti ir šios šalies reikalavimai.

Tiek vežamiems į ES, tiek į trečiąsias šalis gyvuliams kraujo mėginiai turės būti paimti galvijų laikytojo, karantino, prekiautojo ar galvijų surinkimo centro patalpose dalyvaujant valstybiniam veterinarijos gydytojui, tai bus vykdoma siekiant apsisaugoti nuo tyrimų klastojimo. Ūkininkams tyrimai kainuos po 30 Lt kiekvienam tiriamas galvijui, o jei bus nustatyta serologiškai teigiama reakcija, reikės atlikti individualų gyvulio kraujo tyrimą, kurio kaina – 150 Lt. Parama dėl mėlynojo liežuvio ligos prevencijos ir kontrolės nenumatyta.

Parengta pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir „Ūkininko patarėjas“ informaciją.

Susiję straipsniai

Comments are closed.