Šis laikotarpis apibrėžtas dviem konkrečiais įvykiais: užtrūkinimu ir veršiavimusi. Kiekvienas iš jų savaip svarbus. Apie užtrūkinimą galite pasiskaityti čia. O šiandien susikaupkime į tai, kas vyksta po užtrūkinimo.
Užtrūkusi karvė atlieka dvi svarbias užduotis. Ji ruošiasi padovanoti mums veršelį ir pradėti laktaciją. Šie abu mums svarbūs rezultatai priklauso nuo to, kaip padėsime jai šiuo metu.
Į ką reikia atkreipti dėmesį:
Karvės įmitimas. Naudingiausias požiūris į karvės įmitimą užtrūkinimo laikotarpiu – esamos kondicijos palaikymas. Užtrūkinimo laikotarpis trunka 45-60 dienų ir tai jau nebe tas laikas, kada reikia liekninti arba tukinti. Šias užduotis turime būti išsprendę jau iki užtrūkinimo. Plačiau tai planuoju aprašyti ateityje, o dabar grįžkim prie užtrūkinimo laikotarpio užduočių.
Šėrimas. Esu šalininkė tos šėrimo filosofijos, kuri teigia, kad užtrūkinimo metu karves reikia šerti vienu racionu. T.y. nuo pat užtrūkinimo iki veršiavimosi karves priskirti vienai šėrimo grupei ir netaikyti jokių tranzitinių racionų. Kitos šėrimo filosofijos šalininkai teigia, kad užtrūkusias karves prieš veršiavimąsi reikia pradėti šerti, taip vadinamu, tranzitiniu racionu. Neabejoju, kad šiuo klausimu kils diskusija ir abi pusės turės galimybę išsakyti savo argumentus, o pieno ūkių savininkai ir vadovai padarys savo sprendimus. Tačiau, nepaisant skirtingų užtrūkusių karvių šėrimo filosofijų, visų mokyklų šalininkai yra vieningi vienu klausimu. Užtrūkusios karvės šėrimas turi būti pilnavertis ir tai yra ne mažiau svarbu, negu kalbant apie melžiamas karves.
Laikymas. Tai laikotarpis, kada karvė labiausiai nori būti palaida. Labai dažnai fermose susiduriu su šioje technologijos vietoje daroma klaida. …Užtrūkinom – prisirišom… Jeigu tik turite galimybę laikykite užtrūkusias karves palaidas. Dar puikiau, jei galite jas laikyti ant šiaudų kraiko.
Grupavimas. Užtrūkusių karvių grupavimui galioja ta pati taisyklė, kaip ir visoms kitoms karvių grupėms, – kuo mažiau, tuo geriau. Kiekvienas naujas kontaktas gyvuliui yra stresas. Po kiekvieno pergrupavimo persistato gyvulių grupės hierarchija. Taigi geriausia, kai gyvuliai mažai kintančioje grupėje pradeda ir baigia užtrūkinimo laikotarpį.
Veršingos telyčios. Jos dar ne karvės, bet čia noriu būtinai paminėti iš šiuos gyvulius, nes labai dažnai, apie septintą veršingumo mėnesį, veršingos telyčios pradedamos laikyti kartu su užtrūkusiomis karvėmis. Labai palengvintumėte jų, o ateityje ir savo gyvenimą, jeigu sudarytumėte atskirą grupę ir nelaikytumėte telyčių kartu su karvėmis. Dažnai tokios galimybės ūkis, ypač mažesnis, neturi. Tačiau bent jau stenkitės, kad telyčių grupėje būtų daugiau negu karvių. Tas pats principas visada naudingas, grupuojant jaunus ir senus gyvulius. Reikia stengtis, kad silpnesnių grupėje visada išliktų daugiau.
Užtrūkusioms karvės skiriama nepakankamai dėmesio. Labai noriu atkreipti į jas visų, pradedant fermos darbuotojais, baigiant konsultantais, žvilgsnius. Tikiuosi, kad šiame tinklaraštyje ne kartą grįšime prie šios temos, ją išplėtosime bei įsigilinsime. Geros dienos jums ir jūsų užtrūkusioms karvėms!
