Šėrimas

Cukrinių runkelių griežinių silosavimas

cukriniai runkeliai

Presuoti (20 – 25 proc. SM) cukrinių runkelių griežiniai turi nemažą energetinę ir pašarinę vertę, todėl gali būti efektyvus pašaras gyvuliams, ypač melžiamoms karvėms ir penimiems galvijams. Viename kilograme presuotų griežinių sausųjų medžiagų yra 90 – 110 g, žalių baltymų bei 11 -12 MJ apykaitos energijos. Nors žalių baltymų kiekis griežiniuose nedidelis, tačiau kai kurių amino rūgščių sudėtis juose, mitybos požiūriu, palankesnė negu miežių grūduose. Cukrinių runkelių griežinių ląsteliena (apie 200 g/kg SM), dėl mažo lignino ir didelio pektino kiekio yra lengvai galvijų virškinama ir palankiai veikia jų pieno riebumą.

Dėl pektino skaidymo ypatumų atrajotojų virškinamajame trakte, cukrinių runkelių griežiniai yra vertingi, kaip energijos šaltinis. Skirtingai nuo cukraus ir krakmolo, pektinas prieskrandžiuose skaidomas lėčiau. Dėl šios priežasties prieskrandžio turinio pH vertė išlieka didesnė nei 6,0. Tokiu būdu susidaro palankios sąlygos ląstelieną skaidančios mikrofloros veiklai ir vystymuisi. Tai pagerina ir kitų davinio pašarų panaudojimą bei jų ląstelienos virškinamumą.

Naudojant cukrinių runkelių griežinius gali būti sumažinamas krakmolo kiekis karvių pašarų davinyje. Dėl to išvengiama pieno riebumo sumažėjimo, kuris būdingas šeriant produktyvias karves dideliais koncentruotų pašarų kiekiais. Atlikti tyrimai rodo, kad cukrinių runkelių griežiniai melžiamoms karvėms gali sudaryti iki 30 proc., penimiems galvijams iki 50 proc. davinio sausos medžiagos. Yra nuomonė, kad cukrinių runkelių griežiniai gali būti pagrindinis penimų galvijų pašaras.

Gyvūnų šėrimui gali būti naudojami džiovinti, švieži ir silosuoti cukrinių runkelių griežiniai. Aukšti energetiniai kaštai didina džiovintų griežinių savikainą, todėl Lietuvos galvijų ūkiuose jie nėra plačiai naudojami.

Dėl didelio vandens kiekio švieži griežiniai išsilaiko tik keletą dienų, todėl juos siūloma silosuoti. Tinkamas silosavimas kaupuose, tranšėjose ar polietileninėse žarnose padeda išsaugoti griežinių maistines medžiagas ir jų kokybę ilgesnį laiką.

Siloso tranšėjas galima įrengti įvairių dydžių – nuo 50 iki 1000 tonų talpos, priklausomai nuo ūkio dydžio ir laikomų galvijų skaičiaus. Tranšėjos įrengiamos taip, kad jų dugnas būtų šiek tiek aukščiau (15-20 cm) žemės. Saugyklos sienos gali būti medinės arba iš gelžbetonio plokščių, dugnas ir žalios masės iškrovimo aikštelė – betonuojami.

Prieš gaminant silosą, būtina patikrinti, ar tranšėjos sienose ir dugne nėra plyšių, gerai išvalyti, tranšėjos sienas ir dugną užtiesti specialia silosavimui skirta plėvele.

Tranšėja turi būti užpildoma kiek galima greičiau, vengiant tarpinio silosuojamos masės sandėliavimo.Tranšėjoje silosuojamus cukrinių runkelių griežinius galima paskleisti mechanizuotai arba rankiniu būdu. Labai svarbu gerai suspausti silosuojamą masę. Tokiam darbui geriausia tinka sunkus traktorius.

Norint pagaminti gerą cukrinių runkelių griežinių silosą, silosuojamą masę reikia uždengti taip, kad į ją patektų kuo mažiau oro. Dėl to pripildžius tranšėją, ją reikia uždengti iš karto. Uždengus tranšėją, plėvelė prispaudžiama šiaudais, smėlio maišais, senomis padangomis ir kt.

Plastikiniai siloso kaupai – gana paprastas ir lankstus siloso gamybos būdas. Ši technologija pigi, nereikia daug kapitalinių įdėjimų, lengvai galima kaitalioti saugyklos vietą. Kaupui parenkama truputį nuožulni vieta su sunkiu dirvožemiu ir, jei įmanoma, žolyne. Parenkant vietą kaupui, reikia turėt omenyje, kad prie kaupo turi privažiuoti traktorius ar kitas transportas, taip pat ir lietingu metu. Kaupui skirta vieta išlyginama, nurenkami akmenys.

Kaupui įrengti labiausiai tinka speciali silosavimui skirta plėvelė – 8-10 m pločio ir 25 m ilgio. Plėvelės storis 0,15 – 0,20 mm, plotis – 18 – 24 m. Naudojant 8 m pločio ir 24 m ilgio plėvelę, į kaupą galima sukrauti apie 40 tonų cukrinių runkelių griežinių. Didesniam siloso kiekiui pagaminti (apie 80 tonų) reikia 2 tokių plėvelės rulonų. Pamatinė plėvelės dalis ištiesiama ant paruošto pagrindo, jei naudojamas vienas plėvelės rulonas, pusė neišvynioto rulono paliekama žemesniajame kaupo gale. Silosuojama masė, pradedama krauti nuo aukštesnio galo, neužkraunant 0,5 – 1,0 metro nuo plėvelės kraštų. Silosuojama masė išskirstoma rankiniu būdu. Kai susikaupia 20-30 cm storio silosuojamos masės sluoksnis, galima pradėti slėgti traktoriumi. Suslėgto kaupo aukštis turėtų būti ne žemesnis kaip 1,8 metro.

Užkrovus ir gerai sumynus silosuojamą masę, likusi neišvyniota plėvelė (arba iš kito rulono) užtraukiama ant kaupo. Apatinės plėvelės kraštai užverčiami aukštyn, o viršutinės nuleidžiami žemyn ir klojami į griovelį, iškastą aplink kaupą. Plėvelė griovelyje užkasama žemėmis arba prislegiama smėlio maišais. Kaupas apdengiamas šiaudais, ar kita medžiaga, 15 – 20 cm storio sluoksniu. Kaupą rekomenduojama aptverti tvora.

Naudojant silosavimo polietileno žarnose technologiją, silosuojama masė specialiu agregatu kemšama į polietileno žarną. Šiuo agregatu gali būti kemšama bet kokia silosuojama masė: žolė, kukurūzai, cukrinių runkelių griežiniai. Šios technologijos privalumas tas, kad pašarų silosavimui nereikalingos specialios talpyklos, ji tinkama įvairių pašaro kiekių ruošimui, nors šiuo būdu konservuoto pašaro savikaina didesnė nei ankščiau minėtų.

Cukrinių runkelių griežinių fermentacijos procesas turi keletą ypatumų. Šviežiuose griežiniuose likęs cukrus aptinkamas sacharozės pavidalu. Nustatyta, kad griežiniuose esant bent 1,5 proc. (6 – 7 proc. sausoje medžiagoje) cukraus, vyksta aktyvi pieno rūgšties gamyba. Išskirtinai pienarūgščio rūgimo metu iš 0,8 – 1,2 proc. cukraus gali susidaryti apie 0,8 – 1,2 proc. pieno rūgšties, t.y. griežiniuose likęs cukrus be nuostolių gali būti sunaudojamas pieno rūgšties gamybai. Tokio rūgimo metu didžiausia pieno rūgšties koncentracija (1,0 – 1,2 proc.) pasiekiama per 5 dienas, siloso pH nukrinta iki 3,8 – 4,0. Tolimesnis mikrobiologinis cukraus virtimas pieno rūgštimi sustoja. Toks siloso pH nepalankus nepageidaujamų mikroorganizmų, tame tarpe klostridijų, veiklai ir vystymuisi. Būtina sąlyga tokiam rūgimui vykti – silosuojamų cukrinių runkelių griežinių temperatūra turi būti ne žemesnė nei 50oC. Šioje temperatūroje sacharozė sparčiai skaidoma iki gliukozės ir fruktozės, kurios taip pat greitai paverčiamos pieno rūgštimi. Krintant silosuojamos masės temperatūrai, tokio pH pakanka nepageidaujamų mikroorganizmų veiklai sustabdyti. Gamybinėm sąlygom palaikyti pienarūgščių bakterijų aktyvumą yra pakankamai sudėtinga, nes jau aerobinėje rūgimo fazėje savo veiklą pradeda kiti mikroorganizmai, naudojantys cukrų savo reikmėms. Tačiau patenkinus aukščiau minėtą sąlygą sudaromos prielaidos pagaminti geros kokybės silosą.

Silosuojant 40oC ir vėsesnius griežinius, silosuojamoje masėje gali suaktyvėti mielių ir klostridijų veikla. Todėl dalis griežiniuose esančio cukraus gali būti sunaudojama sviesto rūgšties, vandenilio, angliarūgštės gamybai. Rūgimo metu susidariusios pieno rūgšties nebepakanka žymiam silosuojamos masės pH kritimui. Nebeužkertamas kelias nepageidautinų mikroorganizmų veiklai. Net ir nesant griežiniuose cukraus klostridijos sviesto rūgšties gamybai panaudoja esamą pieno rūgštį. Tokiu būdu tolimesnio rūgimo metu pieno rūgšties koncentracija mažėja didėjant sviesto rūgšties kiekiui, t.y. susidaro nestabilūs, gyvūnų šėrimui netinkami fermentacijos produktai.

Silosuojant cukrinių runkelių griežinius labai svarbus ir kitas parametras – silosuojamos masės temperatūra tranšėjoje ar kaupe turi kristi po 1oC per dieną . Tai reiškia, kad griežiniai kaupo viduje iki aplinkos temperatūros turi atvėsti per 4 savaites. Tokį režimą galima pasiekti parenkant tinkamą silosuojamų griežinių sluoksnio aukštį. Nustatyta, kad kaupo ar tranšėjos ilgis ir plotis neturi įtakos silosuojamos masės atvėsimui,bet griežinių sluoksnis neturėtų viršyti 2 m storio. Jei griežiniai sukraunami į aukštesnius kaupus, dėl ilgalaikio aukštos temperatūros (45 – 50oC) poveikio silosuojamoje masėje prasideda terminiai, cheminiai ir mikrobiologiniai pektino skaidymo procesai, kurių pasėkoje vyksta cukrinių runkelių griežinių struktūros pokyčiai. Užtai silosuoti griežiniai pagelsta, suminkštėja.

Jei pasirenkamas per žemas sluoksnio storis, griežiniai per greitai atvėsta. Tokiame silose nesusidaro pakankamai pieno rūgšties, reikalingos optimaliam pH pasiekti. Todėl suaktyvėja nepageidautini mikroorganizmai, tame tarpe klostridijos, mielės ir pelėsiai.

Daugiau straipsnių apie šėrimą rasite čia.

Parengė Dr. V.Uchockis.