Dvi pagrindinės šėrimo strategijos. Grupuoti ar negrupuoti?

Dažnai girdime iš kitų ir patys mėgstame kartoti posakį, kad karvės pienas yra ant liežuvio. Atrodytų, kas gali būti paprasčiau, gerai pašerk ir džiaukis gera produkcija ir pilna kišene, bet, kaip sakoma, kuo toliau į mišką – tuo daugiau medžių…

Moderniuose ūkiuose vis labiau į praeitį slenka tas laikotarpis, kai dar nemokėjome pasigaminti geros kokybės šienainio ir siloso. Su kiekvienais metais savos gamybos pašarų kokybė gerėja, šėrimo konsultantų vis daugiau, jų profesionalumas auga, siūlomų produktų asortimentas didėja.

Tačiau ūkių nepaliauja kamuoti problemos, kylančios dėl šėrimo. Šėrimas vis dar tebėra didžiausias pieno ūkių galvos skausmas. Konsultuodama ūkius bandos valdymo klausimais,  išgirstu nusiskundimus, kad „turime geros kokybės pašarus, vykdome visas rekomendacijas, tačiau rezultatas netenkina“.

Labai dažnai diskusija dėl reprodukcijos, sveikatingumo klausimų pereina į šėrimo sritį. Taigi šiandien skirkime šiek tiek laiko šėrimo klausimui. Šėrimas labai plati, neišsemiama sritis.  Šiame straipsnyje susikaupkime ties nedideliu, bet labai svarbiu dalyku – dviem pagrindiniais požiūriais į karvių šėrimą.

Šėrimas pagal grupes

Ši strategija remiasi požiūriu, kad skirtingu laktacijos periodu karvės turi skirtingą maisto medžiagų poreikį ir, atsižvelgdami į tai,  karves turime grupuoti pagal jų produktyvumą ir laktacijos fazę, sudaryti skirtingus racionus kiekvienai grupei.

Dažniausiai yra sudaromi trys racionai melžiamoms karvės: šviežiapienėms, pirmosios ir antrosios laktacijos pusės bei du racionai užtrūkusioms karvėms. Kartais grupių sudaroma daugiau. Gali būti išskiriama laktacijos pabaigos grupė, skirtingas šėrimas karvėms pirmą savaitę po užtrūkinimo ir pan.

Tokį šėrimo požiūrį propaguoja turbūt visi Lietuvos šėrimo srityje verslą darančių įmonių specialistai, kurie konsultuoja ūkius racionų sudaryme. Ši šėrimo strategija Lietuvoje yra absoliučiai vyraujanti. Pasaulyje yra ir kitas požiūris į karvių šėrimą.

Šėrimas vienu racionu

Teisingiau būtų sakyti dviem racionais. Vienu racionu šeriamos melžiamos karvės, kitu – užtrūkusios. Šios šėrimo mokyklos atstovai taip pat teigia, kad karvė skirtingu laktacijos laikotarpiu turi skirtingą maisto medžiagų poreikį, tačiau skirtingai nuo šėrimo pagal grupes šalininkų, jie pasisako prieš karvių grupavimą.

Šėrimo vienu racionu šalininkų šėrimo strategijos esmę sudaro tai, kad  labiausiai siūloma susikaupti į raciono pastovumą ir optimalų subalansavimą. Laktacijos eigoje keičiasi karvių poreikiai ir tuo pačiu ėdamumas. Siūloma neperimti iš karvės visos šėrimo (ėdimo) proceso kontrolės. Tai partnerių strategija.

Žmogus ir karvė pasidalina užduotis. Žmogaus užduotis yra užtikrinti, kad kiekvieną dieną ant šėrimo stalo būtų patiektas gerai subalansuotas, atitinkantis karvės poreikius pašaras. Karvei paliekama užduotis, pačiai pagal laktacijos eigoje kintantį ėdamumą reguliuotis gaunamą maisto medžiagų kiekį.

Daugiau straipsnių apie šėrimą rasite čia.

Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.

Dalinkis:
Dr. Donata Uchockienė

Apie Dr. Donata Uchockienė

Išsilavinimas: gyvulininkystės technologija, veterinarija, verslo vadyba ir administravimas.

Patirtis: pirminė gamyba, gyvulininkystės aptarnavimas, mokslas, mokymas, konsultavimas.

Konsultavimo sritys:

  1. Bandos valdymas – pagalba ūkiams kuriant bei palaikant sveiką, produktyvią ir pelningą bandą; reprodukcija, brokavimas, darbų organizavimas ir kiti klausimai.
  2. Pieno ūkio valdymas – pagalba ūkiams sudarant atlyginimų sistemas, pasirenkant ir apskaičiuojant pieno ūkio efektyvumo rodiklius, įdiegiant pieno ūkio finansines ataskaitas.

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *