Fermos vadas įkvėpimo sėmėsi Didžiojoje Britanijoje

20171108_121358Susitikus su Kirdonių ŽŪB (Biržų r.) fermos vadu Domu Valentinu, sunku nesižavėti jauno vyro entuziazmu. Reguliuodamas naujo tvarto statybas, jis be atvangos vardijo kaip dar galėtų pagerinti pieno ūkio gyvenimą ir teigė, kad net mažiausios smulkmenos dažnai turi didžiulę reikšmę.

Neseniai grįžote iš fermų vadams skirtų  „Alta“ mokymų Bristolyje, Didžiojoje Britanijoje. Galbūt galite pasidalinti savo įspūdžiais?

Visų pirma, mokymus vedė Gordis (Gordie Jones), kuris, mano manymu, yra tikras genijus. Nors anksčiau nebuvau apie jį nieko girdėjęs, per mokymus kartu praleidome 2 dienas ir to visiškai pakako, kad imčiau juo žavėtis.

Kokia buvo mokymų tema?

Pagrindinė tema buvo karvių komfortas, tačiau išmokau gerokai daugiau. Gavau nemažai žinių apie šėrimą ir veršelių auginimą. Sužinojęs, kaip tinkamai reikia šerti karves, vos grįžęs pradėjau žinias taikyti praktikoje. Iš pirmų rezultatų matyti, kad karvės šiek tiek daugiau atrajoja ir šiek tiek daugiau suėda.

Ar nuvažiavęs į mokymus pastebėjote, kad anksčiau savo ūkyje daryte kažkokių klaidų?

Beveik viską, apie ką kalbėjo mokymuose, aš dariau atvirkščiai. Tačiau dabar stengiuosi pasitaisyti. O geriausia tai, kad dauguma dalykų visiškai nereikalauja išlaidų. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad tarp individualių veršelių namelių būtina palikti 30 centimetrų tarpą? Mokymų metu Gordis iš mūsų juokėsi, kad perkame namelius tam, kad veršeliai gyventų atskirai, tačiau juos sustatome taip arti vienas kito, kad mažieji ūkio gyventojai gali vienas kitą paliesti ir atrodo, kad jie gyvena kartu. Taip pat išmokau geriau prižiūrėti ūkio švarą. Dabar tvartą valome du kartus rečiau, tačiau karvės dvigubai švaresnės. Šiaudų kiekis išliko toks pats.

Jus fermoje dirbate jau 2 metus. Ar dalyvaujant mokymuose nenutiko taip, kad norėtumėte prieštarauti pranešėjui ir sakyti „Aš geriau žinau“?

Tiesa sakant, taip labai dažnai nutikdavo dalyvaujant mokymuose Lietuvoje. Tačiau šį kartą sutikau su kiekvienu sakiniu, kurį sakė pranešėjas iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Be to, apie daugumą jo išsakytų ūkio patobulinimo būdų jau buvau pagalvojęs anksčiau, tačiau visi aplinkiniai man kartojo, kad tai nesąmonė ir neverta bandyti. Dabar, kai gavau profesionalo patvirtinimą, suprantu, kad nereikėjo klausyti tų, kurie nepritarė mano idėjoms. Įgavau drąsos pabandyti įgyvendinti sumanymus, apie kuriuos svarsčiau jau seniai.

Mokymai vyko anglų kalba. Ar nebuvo sunku viską suprasti?

Kai mokykloje pradėjo mokyti anglų kalbos, aš ją jau puikiai supratau, tad su problemomis susidurti tikrai neteko. Žinoma, reikėjo prisiminti kai kuriuos terminus, tačiau tai tikrai nėra problema.

Tai buvo tarptautiniai mokymai, kuriuose dalyvauja ūkininkai iš skirtingų šalių. Ar pastebėjote kokių nors skirtumų tarp lietuvių ir kitų šalių pieno ūkių atstovų?

Lietuviai yra linkę persidirbti ir iš to negauti jokios naudos. Kiek teko išgirsti, Anglijos ūkininkai yra šiek tiek panašūs į mus, tačiau amerikiečiai niekada nepersidirba ir todėl gali džiaugtis geresniu rezultatu. Lietuviai viską daro per daug sudėtingai nors, kaip jau minėjau, galima tvartą valyti dvigubai rečiau ir džiaugtis dvigubai švaresnėmis karvėmis.

Kodėl taip yra? Galbūt mūsų universitetai blogai paruošia specialistus?

Nemanau. Kaip jau kalbėjau, daugybę Gordžio išsakytų idėjų norėjau įgyvendinti ir pats, tačiau susidūrus su realiu pasauliu išgirdau daug kritikos ir teiginių, kad tos idėjos neduos gerų rezultatų. Tad manau, kad mūsų universitetai išties gali paruošti stiprius specialistus, tačiau atėjus dirbti į ūkį tenka susidurti su realybe ir kitokiu požiūriu.

O dar turite idėjų, kurias parsivežėte iš mokymų, tačiau nespėjote įgyvendinti?

Jeigu karvėms pritaikytas racionas pasiteisins, tuomet keisiu užtrūkusių karvių racioną. Jeigu pasiteisins ir jis… Nors ne, manau, kad jeigu pasiteisins šis racionas, tuomet nežaisiu ir iš karto pakeisiu visus racionus. Beje, pirminis Gordžio patarimas šiuo klausimu buvo į racioną įtraukti šiaudų ir daugiau nieko nekeisti. Logiškai galvojant, karvės jų turėtų nevalgyti, šiaudai nėra skanūs, tačiau dabar karvės daugiau atrajoja, turi geresnį apetitą ir labiau rujoja. Tiesa sakant, dabar atpiginome racioną, pieno kokybė nesikeičia, o karvės jaučiasi geriau. Ko dar galima norėti?

Grįžote su labai daug minčių ir noru viską keisti. Ar kiti ūkio darbuotojai tam neprieštaravo?

Ne. Dauguma idėjų palengvina ūkio gyvenimą, tad visi į jas žiūri labai palankiai.

Galbūt ateityje ketinate vykti į dar kokius nors mokymus?

Jeigu Gordis dar kada nors apsilankys Europoje ir aš apie tai žinosiu, tuomet būtinai važiuosiu. Iš tikrųjų, šie mokymai buvo pirmieji, kuriuose dalyvavau. Tai buvo dvi intensyvios dienos ir aš negalėjau užmigti iki 4 valandos nakties, kol neužsirašiau sau visų idėjų, ką reikia pakeisti ūkyje. Gavau labai daug motyvacijos ir noriu eiti į priekį.

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *