Galvijų laikymo būdas, III dalis

3 ribikausko dalis

Boksiniuose tvartuose palaidų karvių ramybei ir guoliaviečių švarai užtikrinti kiekvienam gyvuliui įrengiamas boksas, į kurį jis gali bet kada įeiti ir išeiti. Boksų matmenys pateikti 6 lentelėje.

 

 

6

Boksų pertvaros daromos iš dvigubai sulenktų vamzdžių, kurių išlankstymo profilis turi sudaryti galvijų poilsiui patogia erdvę: netrukdyti besiilsinčio gyvulio galvai. Nesudaryti kliūčių jų užpakalinėms kojoms ir neleisti jiems palįsti per pertvarą. Bokso pertvara turi būti 0,15 m (prieaugliui) – 0,25 m (karvei) trumpesnė už guoliavietę. Kraštinė boksų eilių pertvara daroma aklina, 1,5 m aukščio, per visą guoliavietės ilgį. Vidinėse eilėse kas 20 – 25 boksus turi būti įrengtas skersinis praėjimo takas.

Kad karvės negulėtų ant mėšlo tako, boksų grindys įrengiamos 0,20 – 0,25 m aukščiau už mėšlo tako grindis, padengiamos šilumą sulaikančiais kilimėliais arba ne mažiau kaip 0,2 m storio (gylio) kraiko sluoksniu. Boksų grindų nuolydis – iki 3%. Jei naudojamas kraikas, boksai kas 5 – 10 dienų gausiai kreikiami. Išeidamos iš boksų, karvės pakratus kojomis po truputį išnešioja į mėšlo taką. Kad pakratai geriau laikytųsi, patariama boksų galuose, ties mėšlo taku, padaryti 5 – 10 cm slenkstelius. Pakratams tinka šiaudai, pjuvenos, samaninės durpės. Optimalios kraiko sunaudojimo normos boksuose, kai yra kilimėliai, – 0,25 kg vienam gyvuliui per parą, nesant kilimėlių – 0,5 kg vienam gyvuliui per parą.

Ėdžios įrengiamos kitoje mėšlo tako pusėje ir tokio ilgio, kad prie jų vienu metu tilptų visi grupės gyvuliai (kai šeriama normuotai), ir numatomas ne mažesnis kaip dukartinis gyvulių šėrimas per dieną. Gyvulius šeriant prie šėrimo stalo ir kai pašaras ant jo būna visą laiką, šėrimo vietų skaičius turi būti ne mažesnis negu vienai ar dviems karvėms.

Besaičio galvijų laikymo tvarte ėdžių ir šėrimo stalo pertvaros matmenys, neįvertinant konstrukcijos storio, pateikti 7 lentelėje.

7

Kad ėsdamos karvės nesistumdytų, prieš ėdžias įrengiama pertvarėlė su kiekvienos karvės galvai skirtomis angomis. Pertvarėlę patartina įrengti taip, kad karvėms ėdant, jas būtų galima fiksuoti, jei tai būtina. Ėdžių ar šėrimo stalo dugnas turi būti ne mažiau kaip 5 cm aukščiau galvijų stovėjimo vietos.

Takas tarp boksų eilės ir ėdžių turi būti tokio pločio, kad vienoms karvėms ėdant, kitos galėtų pro jas praeiti. Takų pločio boksinėje patalpoje parametrai pateikti 8 lentelėje.

8

Minimalus bendras, vienai karvei skirtas plotas bet kurio išplanavimo boksinėje patalpoje turėtų būti 6,0 m2 (esant 2-3 boksų eilėms). Boksų skaičius turi būti ne mažesnis arba lygus laikomų gyvulių skaičiui. Bet kurio išplanavimo patalpoje prieaugliui ar suaugusiam galvijui turi būti skiriama ne mažiau 1 m2 ploto kiekvienam 100 kg gyvulio svorio. Mažinant gardo plotą vienam galvijui, didėja jų agresyvumas, kraiko sunaudojimas, susižalojimo galimybė ir stresas.

Takai boksinėje patalpoje gali būti ištisiniai betoniniai ar grotelinėmis grindimis su mėšlo kanalais po jomis. Kadangi palaidos laikomos karvės yra melžiamos atskirose melžimo aikštelėse, tvarte reikia įrengti priešmelžiminį gardą. Jame, atsižvelgiant į gyvulio stambumą, vienai karvei reikia skirti 1,5 – 1,7 m2 plotą. Kad karvės sklandžiau patektų į melžimo aikštelę, priešmelžiminis gardas daromas pailgas. Didžiausias grindų nuolydis – 6%. Bendras gardo dydis nustatomas pagal varomų melžti karvių kiekį. Esant galimybei, mėšlo šalinimo takai (tik ne ėdimo takas) panaudojami kaip priešmelžiminis gardas. Karvių grupinio praėjimo į melžyklą takai (bandotakiai) turi būti ne siauresni kaip 2,5 m. Takai iš melžyklos, kai karvės eina viena paskui kitą – 0,9 m, o kai eina poromis – 1,8 m. Karvių grįžimo iš melžyklos takuose 0,9 m aukštyje turi būti įrengti turėklai.

Karves laikant nepririštas, jos girdomos iš grupinių girdyklų. Grupines girdyklas įrengiant prie ėdžių, viena girdykla skiriama 5 – 6 galvijams. Jei girdyklos įrengiamos atskiroje aikštelėje, tai vienvietė girdykla skiriama 10 – 12 galvijų, dvivietė – 15 – 20 galvijų. Kamerinės (lovio tipo) girdyklos 0,6 m ilgio atkarpa atitinka vieną karvės girdymo vietą. Apsaugant nuo užterštumo gyvulių ekskrementais, grupinės girdyklos statomos ant 0,15 – 0,50 m aukščio laiptelio, kuris po girdyklos kraštą pasikiša 0,3 – 0,4 m. Vandens sunaudojimo normos yra tokios pačios, kaip ir laikant karves pririštas.

Laukite tęsinio!

Galvijų laikymo būdas, I dalis

Galvijų laikymo būdas, II dalis

Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.

Daugiau straipsnių apie šėrimą rasite čia.

Parengė dr. V. Ribikauskas.

Gyvulininkystės žinynas, LSMU Gyvulininkystės institutas.

Dalinkis:
Dr. Vytautas Ribikauskas

Apie Dr. Vytautas Ribikauskas

Išsilavinimas: nuo 1993 m. žemės ūkio mokslų daktaras (zootechnika 03).

Patirtis:  mokslas, mokymas, konsultavimas.

Mokslo institucija: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas.

Gyvūnų  mokslo  srities mokslinis darbas. Žemės ūkio gyvūnų  ir pašarų higiena,  sveikatingumas, gerovė, elgsena, laikymo  technologijos,   gyvulininkystės   ekologija   ir  agrarinė  aplinkosauga  gyvulininkystėje, gero ūkininkavimo praktika,  mėšlo  ir kitų atliekų ūkyje tvarkymas. Įvairių rūšių žemės  ūkio  gyvūnų  tvartų  įranga, mikroklimatas, klimato kaitos  įtaka gyvulininkystei.

Pareigos: Ekologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas.

Susiję straipsniai

Comments are closed.