Galvijų mišrinimas – įdomi alternatyva

Pieninių galvijų mišrinimas Lietuvoje jau nebe naujovė. Ne viename moderniame ūkyje jau daugelį metų vykdomos mišrinimo schemos. Ūkio savininkų argumentai, kodėl jie pasirinko mišrinimą, įtikinantys: mišrūnės daugeliu rodiklių lenkia Lietuvoje įprastų auginti veislių karves, lengvas veršiavimasis, gyvybingesni ir energingesni veršeliai, aukštesnis jų išgyvenimo procentas, didesnis pieno riebalų ir baltymų kiekis.

Mišrinant svarbu naudoti geriausiai tarpusavyje derančias veisles, todėl verta mišrinti Holšteinų veislės karves su Skandinavijos žalosiomis (Viking Red) ir Montbeliarde.

Mišrinimo nauda akivaizdi, tą parodo žemiau aprašytas tyrimas, atliekamas JAV mokslininkų. Minesotos universitetas jau 8 metus (planuojama tyrimą tęsti dar 2 metus) tiria galvijų mišrinimo naudą. Tyrime dalyvauja aštuonios galvijų bandos, karvės vidutiniškai duoda 13793 kg pieno (riebalai – 506 kg, baltymai 428 kg), melžiama tris kartus per dieną. Bandose nuo 275 iki 1940 karvių.

Mokslininkai karves suskirstė į 3 grupes: grynaveislių Holšteinų veislės karvės, Holšteinai mišrinti su Montbeliarde ir Holšteinai mišrinti su Skandinavijos žalaisiais. Laktacija – 305 dienos. Pirmosios laktacijos duomenys visose grupėse buvo panašūs.

JAV Minesotos universiteto mišrinimo rezultatai (8-nių metų tyrimas)

Gimusių negyvų veršelių rodiklis – Montbeliarde ir Skandinavijos žalųjų mišrūnų buvo 4% ir 5%, atitinkamai Holšteinai 9%.

Mišrūnų vaisingumo ir išgyvenamumo rodikliai buvo lygūs ar geresni lyginant su grynaveisliais Holšteinais. Dienos nuo veršiavimosi iki kito sėklinimo, susisėklinimo norma (apsivaisinimas) ir 2-as veršiavimasis per 14-17 mėn. miršrūnų buvo 5% ar daugiau didesnis nei Holšteinų.

Skandinavijos žalųjų ir Montbeliarde mišrūnų pienas turėjo labai panašius, netgi šiek tiek didesnius riebalų ir baltymų kiekius lyginant su grynaveisliais Holšteinais. Be to, abu mišrūnai į gamybą po antrojo veršiavimosi grįžo anksčiau, turėjo mažesnį ūgį ir geresnį eksterjerą nei Holšteinai.

“Tyrimas parodė, kad pasiekus 3 laktaciją išaiškėja akivaizdūs karvių mišrūnių pranašumai lyginant su grynakraujėmis Holšteinų veislės karvėmis. Mišrūnai vos vos atsilieka pagal pieno kiekį, tačiau turi geresnius pieno riebumo, pieno baltymų rodiklius.

Naudojant mišrinimą teigiama įtaka į vaisos ir sveikatos požymius yra stipri ir greita. Sumišrinus Montbeliarde ir Skandinavijos žaluosius su Holšteinais, gerokai palengvėja veršiavimasis, padidėja vaisingumas ir veršelių išgyvenamumas, ko pasekoje sumažėja veterinarinės išlaidos, lyginant su grynakraujais Holšteinais. Ekonominė mišrinimo nauda nenuginčijama.

Dėl genetinių pranašumų Montbeliarde ir Skandinavijos žalųjų veislės į kryžminimo schemas įtraukiamos visame pasaulyje”, – tyrimo išvadas pristatė Dr. Leslie B. Hansen, Minesotos universiteto profesorius, besispecializuojantis galvijų genetikos srityje.

Panašius ir netgi geresnius rezultatus gauna ir Lietuvos ūkiai. Pavyzdžiui Pasvalio r. Vaškų žemės ūkio bendrovė mišrinimą vykdo nuo 2008 metų. Mišrinimui naudojamos Skandinavijos žalųjų, Holšteinų ir Montbeliarde veislės. Ūkis džiaugiasi sveikais ir produktyviais gyvuliais, daug riebalų ir baltymų turinčiu pienu, mažesnėmis gydymo išlaidomis ir žemu gimusių negyvų veršelių rodikliu. Ūkio specialistai juokauja, kad mišrūnės atleidžia žymiai daugiau valdymo klaidų lyginant su grynaveislių Holšteinų veislės karvėmis.

Parengta pagal http://www.dairyherd.com