Grožio miegas būtinas ir karvėms

12Visi puikiai suprantame kokybiško miego svarbą, tačiau tik nedaugelis susimąsto, kad tinkamas poilsis būtinas ne tik mums, bet ir karvėms. Tiesa, pastarosioms užmigti neretai yra ne taip paprasta, kaip atrodo. Tai patvirtina Švedijos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, kuris įrodo, jog į miego poziciją susirangiusios karvės dažnai ne snaudžia, o tik bando užmigti.

Suvokus galvijo poilsio svarbą, ūkininkai turėtų pasistengti, kad gyvulių miegas būtų kuo kokybiškesnis, tačiau nebūtinai ilgesnis. Tinkamas poilsis turi įtakos ne tik karvės savijautai, bet ir sveikatai, produktyvumui.

Miego fazes

Kalbant apie gyvulio miego kokybę, pirmiausia būtina suprasti karvės miego fazes, kurios yra skirstomos į snūduriavimą, gilesnį (angl. NREM – be greitų akių judesių) bei aktyvų (angl. REM – greitų akių judesių) miegą.

Snūduriavimas tai tokia fazė, kai gyvulys dar nemiega, tačiau jau ir nėra visiškai budrus. Jos metu, karvės guli miego pozicijoje, o jūs galite pastebėti apsunkusius jų akių vokus. Karvės paprastai tokioje pozicijoje praleidžia apie trečdalį paros.

Gilus (NREM) miegas padeda galvijams tausoti energiją. Jo metu karvės guli iškėlusios galvas, tad žvelgiant iš šalies šią miego fazę gali būti sunku atskirti nuo budraus gyvulio poilsio.

Aktyvus (REM) miegas yra visiška gilaus miego priešingybė. Šios fazės metu padažnėja pulsas ir kvėpavimas, greitai juda akys, o žvelgdami iš šono galite pastebėti trūkčiojantį galvijo kūną.

Anksčiau buvo manoma, kad visos šios fazės eina paeiliui, tačiau naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad suaugusių karvių miego ciklas dažnai yra nenuspėjamas, tad jeigu karvė pradėjo snūduriuoti, tai dar visai nereiškia, kad ji pasiners į gilų miegą.

Amžiaus ir laktacijos svarba

Prancūzijos nacionalinės veterinarų mokyklos tyrėjai 1972 metais pirmieji atliko tyrimą, kurio metu į karvių kaukoles chirurginiu būdu implantavo elektrodus. Gauti duomenys atskleidė, kad pieningos karvės per dieną gulėdamos praleidžia apie 10 – 12 valandų, tačiau iš jų miega vos 4 valandas. Visą kitą laiką jos tiesiog snūduriuoja.

Naujesni tyrimai atskleidė, kad tvartuose gyvenančios karvės dažnai  turi savotišką miego grafiką, pagal kurį, didžiąją dienos dalį jos išlieka budrios, o naktį (kai aplinkoje mažiau dirgiklių) skiria miegui.

Tiesa, tai, kiek laiko karvės skiria kokybiškam miegui, dažnai priklauso ne tik nuo išorinių aplinkybių (tokių kaip paros metas), bet ir nuo amžiaus. Helsinkio universiteto mokslininkai atliko neinvazinį tyrimą, kurio metu daugiau nei 90 valandų nenutrūkstamai stebėjo grupėje laikomų veršelių elgesį. Ketvirtadalį tyrimo laiko mažieji veršiukai praleido miegodami, o jiems ilsintis gilaus ir aktyvaus miego laikas pasiskirstė beveik tolygiai (atitinkamai 55 ir 45 procentai). Priešingai nei suaugusių karvių, mažųjų ūkio gyventojų miegas buvo gerokai ilgesnis ir kietesnis, todėl pastarieji atsisakydavo snūduriavimo fazės.

Įdomu ir tai, kad kiekviena miego fazė truko vos 2–3 minutes, o atskirti jas buvo itin paprasta dėl skirtingų miego pozicijų. Tačiau ši įdomybė negalioja kalbant apie suaugusias karves. Švedijos universiteto mokslininkų teigimu, suaugę galvijai ilsisi vienoje pozicijoje, tad nenaudojant specialių įtaisų nustatyti karvės miego fazę būtų beveik neįmanoma.

Galvijo miegui įtakos ir laktacijos periodas. Pasak mokslininkų, šio laikotarpio pradžioje ir jo piko metu karvės miega mažiau nei tuomet, kai šios yra užtrūkusios. To priežastimi galėtų būti tai, kad neužtrūkusios karvės daugiau laiko skiria ėdesiui, tad sumažėja miegui skirtų minučių skaičius. Be to, užtrūkusios karvės daugiausia laiko praleidžia nugrimzdusios į gilaus, o pieningos karvės į aktyvaus miego fazę.

Miegas palengvina gijimą

Nors apie karvių miego ciklą, fazes bei kokybę vis dar lieka daugybė neatsakytų  klausimų, analizuodami kitus gyvūnus mokslininkai patvirtino kokybiško poilsio svarbą. Vieno tyrimo metu pelės  buvo skatinamos nemiegoti 24 valandas ir tai akivaizdžiai pablogino jų savijautą, sumažino baltųjų kraujo kūnelių kiekį kraujyje bei pablogino gijimo procesus.

Mokslininku teigimu, organizmui pakenkti gali ir ne tokie drastiški eksperimentai. Anot jų, naktimis, kai žmonės ir gyvūnai ilsisi, organizme vyksta nenutrūkstantys procesai, kurie padeda atstatyti jėgas ir pagreitina žaizdų gijimą. Sumažinus miego kiekį (nors ir keliomis valandomis per parą), susilpnėja imunitetas, padidėja ligų bei nervinio išsekimo rizika.

Šie negalavimai gali kankinti ir karves. Nekokybiškas miegas bei jo trūkumas galvijus gali išsekinti, paversti labiau pažeidžiamais ir sumažinti duodamo pieno kiekį, kokybę. Tad svarbu, kad nepamirštumėte stebėti pieno ūkio gyvulių ir pasirūpintumėte ne tik savo, bet ir jų poilsiu.

Parengta pagal: hoards.com

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *