Gyvulininkystė gali klestėti ir Lietuvoje

Kėdainių rajono bendrovė Dotnuvos eksperimentinis ūkis gali pasidžiaugti, kad iš Valinavos tvartų į skerdyklą iškeliavo pirmoji partija metinių juodmargių bulių.

Tai atitinka dabartinę Žemės ūkio ministerijos poziciją dėl gyvulininkystės ir lyg veidrodis atspindi žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos žodžius: „Šalies fermose atvestus veršelius reikia ne parduoti užsieniečiams, o užauginti patiems. Užauginus – skersti bei tiekti vietos rinkai kokybišką skerdieną, pas mus pagamintus mėsos gaminius.“

Dotnuvos eksperimentinio ūkio direktoriaus Andrius Turskis, jau prieš pusantrų metų, pasakojo savo ketinimas artimiausiu laiku nenaudojamuose Valinavos tvartuose laikyti dvi skirtingas mėsai auginamų bulių bandas, o fermos pagalbinėse patalpose įrengti jautienos pjaustymo bei fasavimo mini cechus. Tačiau tuo metu planai atrodė neralūs, bet štai praėjus 1,5 m. matomas rezultatas – nepriekaištingai sutvarkytas Valinavos kompleksas, jo tvartuose maistingą pašarą ramiai rupšnojantys juodmargiai buliukai bei aubrakų veislės žindenės telyčios.

Jau prieš dvejus metus ūkiui pradėjęs vadovauti A. Turskis norėjo atsakyti į klausimą, kodėl užsieniečiai, augindami veršelius, turi nemažai naudos, o mūsų šalies žemdirbiai – ne? Tuo metu atrodė, jog tokia situacija yra dėl jautienos bei veršienos aukštų pardavimo kainų, kurioms įtakos turi pragyvenimo lygis. Juk už kilogramą kokybiškos jautienos retas mūsų šalies gyventojas gali mokėti tokią kainą, kokia tenkina olandą ar kitą vakarietį.

Todėl pradėta ieškoti būdų, kaip išauginti pigesnę, tačiau kokybišką jautieną. Juo labiau kad tam pritarė ir ŽŪM, kaip tik tuo metu iš Švietimo ir mokslo ministerijos perėmusi Dotnuvos eksperimentinio ūkio valdymą.

Šiandien į vieną iš dviejų Valinavos komplekso tvartų iš Dotnuvos eksperimentiniam ūkiui priklausančių Liepų melžiamų karvių fermų jau yra perkelta 100 juodmargių buliukų. A. Turskio teigimu, per metus čia užauginti galima 130-140 skersti tinkamų bulių.

Pradėjus skersti bulius, tvarte prasidėjo savotiška gyvulių rotacija. „Metų amžiaus gyvulius vežame į skerdyklą, o jų vietas užpildome kitoje mūsų fermoje atvestais buliukais“, – pasakojo bendrovės vadovas.

Anksčiau ūkio fermose atvesti juodmargiai buliukai apytikriai mėnesio amžiaus buvo parduodami Olandijos ar Izraelio gyvulių prekeiviams. Dabar Valinavoje intensyviai šeriami jie per metus pasiekia 350-400 kg svorį. „Taip elgdamiesi turėtume vienu šūviu nušauti ne vieną ir ne du, o daugiau kiškių. Pirma, planuojame gauti nemažas išmokas už mėsai auginamus galvijus, antra, be tarpininkų parduodami skerdieną tikimės solidžių pajamų, trečia, kitiems parodysime, kad mūsų krašte galima sėkmingai verstis mėsine galvijininkyste, o tai visiškai atitinka mūsų bendrovės akcininko – Žemės ūkio ministerijos – strategiją“, – aiškino A. Turskis.

„Buliukai šeriami kukurūzų silosu, todėl jų mėsa yra gana šviesi. Be to, galvijai realizuojami vos sulaukę metų, tai taip pat teigiamai atsiliepia mėsos kokybei. Žodžiu, manome, kad gana nebrangiai pagaminome itin aukštos kokybės mėsos, kurią pavadinčiau tarpiniu produktu tarp veršienos ir jautienos“, – gyrė savo produkciją A.Turskis.

Buliai vežami į skerdyklą, o vėliau jų mėsa pargabenama atgal, kadangi pagalbinėse komplekso patalpose įrengtas naujas mėsos perdirbimo cechas, kuriame skerdiena brandinama, pjaustoma ir fasuojama.

Dotnuvos eksperimentinio ūkio skerdiena nėra labai pigi, tačiau ji gerokai pigesnė nei tokio tipo mėsa šalies prekybos centruose. Galima pasakyti, jog ši produkcija yra tik šiek tiek brangesnė už gerą kiaulieną.

Ūkio vadovas pasakojo apie ateities planus, kuriuose numatoma organizuoti jautienos pardavimą iš mobiliųjų parduotuvių, kitaip sakant, mėsą pardavinėti iš tam pritaikytų automobilių, kurie vyks į Kėdainius ir kitas rajono gyvenvietes. Planuojama, kad kartu su mėsa mobiliosiose prekybos vietose bus galima įsigyti ir bendrovėje pagaminto pieno ir natūralaus jogurto.

Parengta pagal „Ūkininko patarėjas“ informaciją.

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Comments are closed.