Gyvulio sveikata atsispindi kraujo lašelyje

kraujo tyrimai

Biocheminiai kraujo tyrimai atliekami ne tik siekiant nustatyti gyvulių sveikatą, bet ir pakeitus jų laikymo sąlygas bei šėrimo racioną. Prieš imant kraują tirti reikėtų nuspręsti, kokie parametrai bus tiriami. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės katedros docentas dr. Arūnas Rutkauskas teigė, kad nors kraujo biocheminiai tyrimai atliekami gan dažnai, retai laboratorija kartu su tyrimo rezultatais pateikia ir išsamų komentarą. Būtina atkreipti dėmesį ne tik į rezultatų atitiktį normoms, bet ir rodiklių tarpusavio santykius.

Tyrimų nauda

Pasak mokslininko A.Rutkausko, veterinarinėje praktikoje dažnai kalbama apie kraujo tyrimą, tačiau ne visada paaiškinama, apie kokį kraujo tyrimą kalbama. Kai kuriais atvejais atliekamas kraujo morfologinis arba biocheminis tyrimas. Pirmu atveju nustatomi kraujo forminių elementų (leukocitai, limfocitai, monocitai, granuliocitai, eritrocitai ir kiti parametrai). Atliekant biocheminį kraujo tyrimą nustatomi įvairių mikro– bei makroelementų, fermentų, šalutinių metabolizmo produktų kiekiai (koncentracija). Pasak LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės katedros docento, prieš atliekant tyrimą, reikėtų žinoti, kodėl mes norime atlikti tokį kraujo tyrimą.

„Kartais tyrimas atliekamas norint patikslinti diagnozę (sergantiems gyvūnams) arba siekiant stebėti jų būklę (kai tyrimas atliekamas periodiškai kas pusę metų ar dažniau). Pasitaiko atvejų, kai profilaktiškai atliekant biocheminį kraujo tyrimą pastebima, kad trūksta kai kurių mikro- ar makroelementų, todėl pasirenkamas kitas pašarų priedas (pvz.: mineralų ar vitaminų)“, – sakė A.Rutkauskas. Praėjus 2–3 savaitėms, galima atlikti pakartotinį kraujo biocheminį tyrimą. Dažniausiai biocheminis kraujo tyrimas atliekamas profilaktiškai (2–3 kartus metuose) arba kai kartojasi tos pačios problemos (nuolat kinta pieno sudėtis, karvė neapsivaisina ir kt.).

Analizuoja parametrus

LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės katedros docentas teigė, kad prieš atliekant tyrimą būtina apsispręsti, kokie parametrai bus tiriami. „Pavyzdžiui, kalcio padaugėja dėl organizmo dehidratacijos, po intensyvios kalcio terapijos parezės atveju arba esant intensyviam šėrimui daug kalcio turinčiais mineraliniais priedais“, –teigė mokslininkas. Tačiau, pasak jo, informacijos tik apie kalcio kiekį kraujyje neužtenka. Būtina tirti ir fosforo, magnio, kalio, natrio kiekį kraujyje. Visos minėtos medžiagos tarpusavyje koreliuoja ir, esant žemai vienos medžiagos koncentracijai (pvz., kalcio), gali sumažėti ir kitų medžiagų (dažniausiai fosforo) kiekis. „Tačiau dažniau tiriami fermentai: GOT(AST)-aspartat amino transferazė, ALTL(GPT) alanin amino transferazė, ALPL šarminė fosfatazė ir kt. Šių fermentų kiekis padidėja esant kepenų pažeidimų, baltymų skilimo produktų pertekliui organizme, apsinuodijus. Šios grupės fermentai tiriami siekiant išsiaiškinti produktyvių karvių kepenų funkcinę būklę“, – sakė A.Rutkauskas. Ūkininkams primenama, kad jei yra negrįžtamų pažeidimų, fermentų kiekis gerokai viršija normas, o nežymiam padidėjimui įtakos gali turėti pašaro kokybė.

Dėmesys mėgintuvėliams

Nemažai informacijos suteikia ir bendrųjų baltymų, šlapalo kiekis kraujyje. Pasak mokslininko, bendrųjų baltymų kiekis padidėja, jei gausiai šeriama baltymingais pašarais, jei racione per daug virškinamųjų proteinų ar trūksta lengvai virškinamų angliavandenių. Jų kiekis sumažėja, jei racione trūksta baltymų. Šlapalas – galutinis baltymų azoto metabolizmo produktas. Dažnas ūkininkas jau žino apie urėjos koncentraciją piene, jos reikšmę gyvulio sveikatingumui. Šis rodiklis stebimas ir kraujyje. „Šlapalo (arba urėjos) kiekio padidėjimas pastebimas sergant inkstų ligomis, tačiau jei koncentracija padidėja laikinai, tai susiję su baltymų kiekio padidėjimu racione. Jei kiekis labai sumažėja, o bendrųjų baltymų kiekis išlieka didelis, gali būti pažeistos kepenys“, – sakė LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės katedros docentas.

Prieš atliekant tyrimą reikėtų žinoti, į kokius mėgintuvėlius bus imamai kraujo mėginiai, kiek laiko bus transportuojama iki laboratorijos. Rekomenduojama imti mėginius iš kliniškai sveikų gyvulių, po kelis mėginius iš kiekvienos gyvulių grupės (prieauglis, sėklinamos telyčios, šviežiapienių karvių grupė, karvių, kurių laktacija įpusėjo, grupė). Dažniausiai kraujas biocheminiam tyrimui imamas į vakuuminius mėgintuvėlius su krešėjimo aktyvatoriumi arba be jo. Tokie mėgintuvėliai skirti kraujo serumui. „Kai kuriais atvejais, kai tiriami rodikliai kraujo plazmoje, gali būti naudojami mėgintuvėliai su antikoaguliantais. Įprastai kraujas transportuojamas +4–8 °C temperatūroje arba laikomas šaldytuve iki tol, kol bus transportuojamas. Nors laikas neturi reikšmingos įtakos tam tikriems rodikliams (kalciui, natriui), rekomenduotina kuo greičiau kraujo mėginius pristatyti į laboratoriją“, – sakė A.Rutkauskas.

Atliekami greitai

Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Radiologinių tyrimų skyriaus vedėjo Prano Drulios, kokybiškas veterinarinių profilaktinių diagnostinių ir gydomųjų priemonių naudojimas neįmanomas be laboratorinių gyvulių kraujo tyrimų. Pagal atliktus tyrimo rezultatus galima tinkamai parinkti pašarų davinį bei įvertinti tam tikrų gyvulių ir bandos sveikatingumo statusą, gydymo metu stebėti ligos eigą. P.Drulia sakė, kad Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute kraujo biocheminiai tyrimai atliekami šveicarų Roche firmos gamybos automatiniu biocheminių kraujo tyrimų analizatoriumi „Cobas integra 400“. „Šiuo analizatoriumi galime įvertinti daugiau kaip 20 kraujo biocheminių rodiklių. Šis prietaisas leidžia greitai ir tiksliai nustatyti įvairių fermentų, mikro- ir makro elementų, substratų ir kitų medžiagų kiekį organizme, įvertinti tam tikrų organų veiklą. Tyrimų rezultatai pateikiami per 1–3 paras“, – sakė P.Drulia.

Prieš kraujo ėmimą veterinarijos specialistai privalo išsiaiškinti gyvulių sveikatingumo būklę ir tai pažymėti kraujo lydraščiuose arba kitais būdais informuoti laboratorijos specialistus. Tik turėdami tokią informaciją darbuotojai galės konsultuoti ir patarti, kokius tikslinius tyrimus atlikti. Radiologinių tyrimų skyriaus vedėjas pridūrė, kad biocheminiai kraujo tyrimai atliekami jau 5 metus. Pradžioje susidomėjimas tyrimais buvo labai didelis. 2008 m. jų atlikta 4 847, 2012 m. – 1 534, praėjusiais metais – beveik 1 500. Vieno rodiklio tyrimo kaina apie 8 Lt. „Manau, kad tyrimus atlieka tie žmonės, kurie supranta jų svarbą. Juos noriai atlieka veislinių gyvulių fermų savininkai, bendrovės“, – pridūrė P.Drulia.

Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.

Daugiau straipsnių apie šėrimą rasite čia.

valstietisLT

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Comments are closed.