Gyvulių produktyvumo kontrolė – ūkių perspektyvos

Per metus šalies ūkiuose sumažėjo beveik 25 tūkst. karvių ir beveik 5 tūkst. kontroliuojamų karvių. Šie duomenys kelia nerimą ir naujajam žemės ūkio ministrui, kurio iniciatyva gyvulininkystė skelbiama prioritetine ūkio šaka. Kaip sustabdyti ūkininkus, atsisakančius gyvulių produktyvumo kontrolės? štai opus klausimas. Juk be produktyvumo kontrolės neverta svajoti apie gyvulininkystės gaivinimą.

Šių metų vasario 1 d. šalies ūkiuose buvo laikomos 315288, iš jų tik 43,51 proc. sudaro kontroliuojamos karvės (137186). Daugiausia kontroliuojamų karvių (84,79 proc.) buvo stambiausiuose ūkiuose, o iki 5 karvių laikantys smulkieji ūkiai kontroliavo apie 2,58 proc. karvių. „Tačiau pastaraisiais metais produktyvumo kontrolės atsisakė daugiausia (per 50 proc.) tie ūkiai, kuriuose buvo laikoma 6–10 karvių“, – sakė UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ direktorius Aleksandras Muzikevičius.
Nors stambiuose ūkiuose laikomų karvių padaugėjo (tame tarpe ir kontroliuojamų), tačiau bendroje visumoje rezultai nedžiugina. Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos (LŽGGA) tarybos pirmininko Jono Lingio nuomone, valstybės požiūriu tai – didelė problema, nes ne visuose rajonuose apsimoka užsiimti augalininkyste. Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos (LJGGA) vadovas Vilius Žiogas pritarė kolegai: „Apmaudu, kad nuo prieškario laikų buvęs stiprus žemės ūkio kraštas virsta atsilikusia ES provincija. Per paskutinius 3 metus šalyje paskersta 70 tūkst. melžiamų karvių. Šis procesas kasmet tik greitėja, taigi jei naujajam žemės ūkio ministrui nepavyks įgyvendinti duodamų pažadų atgaivinti gyvulininkystę, tai jau po ketverių metų ką nors daryti bus per vėlu.“

A.Muzikevičiaus teigimu, daugiausiai gyvulių produktyvumo kontrolės atsisako vyresni karvių bandų savininkai: „Jie, pasinaudodami Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemone „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“, ne tik traukiasi iš prekinės žemės ūkio gamybos, bet ir atsisako gyvulių produktyvumo kontrolės.“ Kita priežastis – UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ tapo PVM mokėtoja, o smulkieji ūkininkai nėra PVM mokėtojai, taigi paslaugos kaina vien dėl šios priežasties išauga.

Gyvulių produktyvumo kontrolė, atsižvelgiant į jos metodą ir pieno apskaitos būdą, kainuoja 41,38–133,58 Lt už vieną karvę per metus. Pavyzdžiui, pagal AT metodą, 1–5 kontroliuojamas karves turintis ūkis moka 127,05 Lt, o turintis daugiau nei 101 karvę – tik 106,72 Lt už vieną karvę per metus. Svarbu paminėti, kad valstybė ūkiams, turintiems daugiau nei 5 kontroliuojamas karves, moka 61,5 Lt už kiekvieną karvę. Pagal kitus metodus įkainiai yra kitokie ir parama iš biudžeto mažesnė.

„Nemažai ūkininkų nusivylė svyruojančiomis ir mažesnėmis nei kitose šalyse pieno supirkimo kainomis, todėl keičia ūkių veiklos sritį – iš gyvulininkystės pasitraukia į augalininkystę“, – sakė V.Žiogas. „Dar viena priežastis – bandų savininkai už parduodamą veislinį prieauglį negauna priemokos už veislinę gyvulio vertę“, – teigė A.Muzikevičius.

Produktyvumo kontrolės šalininkai teigia, kad nesvarbu kiek ūkininkas turi karvių, bet jei jis nori turėti produktyvią, sveiką bandą, duodančią kuo didesnį pelną, tai neužtenka turėti pakankamai geros kokybės pašarų, tinkamai įrengtas karvides, gerą melžimo įrangą. Reikia dalyvauti gyvulių produktyvumo kontrolės sistemoje, nes tik tada karvių savininkai gali iš tikrųjų valdyti savo pieno ūkio veiklos rezultatus, vertinti svarbiausius veiksnius, turinčius įtakos ūkio pelningumui, bei juos gerinti.

„Jei karvės nekontroliuojamos ir nėra duomenų, rodančių kiekvienos iš jų produktyvumą, sveikatos būklę, mitybos lygį, veislinę vertę, būtiną veterinariniams bei zootechniniams darbams organizuoti ir ūkiui valdyti, negalima užtikrinti ir visos bandos sveikatingumo. Juk ligų prevencija yra daug naudingesnė nei ligų gydymas, kuris dažnai baigiasi gyvulių brokavimu, todėl pieno gamintojai patiria daugiau nuostolių, sumažėja genetinis bandos potencialas“, – priminė A.Muzikevičius.

Pasak LJGGA vadovo V.Žiogo, ūkininkai, atsisakantys gyvulių produktyvumo kontrolės, negalvoja apie ateitį, pavyzdžiui, kaip parduoti telyčią kaip veislinę. Tokios telyčios kaina labai skirtųsi nuo nekontroliuojamos. „Pavyzdžiui, kontroliuojama telyčia kainuotų 5 000 Lt, o nekontroliuojama – tik 2500 Lt“, – sakė V.Žiogas.

Kaip viena iš kontroliavimo naudų išskiriama tai, kad ji bandos savininkui suteikia galimybę sutrumpinti neveršingumo periodą (laikotarpį nuo apsiveršiavimo iki apvaisinimo) – sumažinti neproduktyvų laikotarpį, turėti daugiau veršelių, sudaryti tinkamą šėrimo planą, sumažinti pašarų sąnaudas, išvengti gyvulių medžiagų apykaitos ligų, vertinti reprodukcijos rodiklius, juos gerinti, kryptingai auginti prieauglį, gerinti bandos struktūrą.

„Jei nevykdoma gyvulių produktyvumo kontrolė, nėra sistemingos karvių pieningumo, pieno sudėties, somatinių ląstelių skaičiaus ir kitų rodiklių apskaitos, kuri padeda nustatyti, ar produktyvumo ir pieno kokybės rodikliai tik atsitiktinai pablogėjo, ar jie nekinta ir yra susiję su paveldėjimu“, – sakė A.Muzikevičius. Be to, neįmanoma tiksliai parinkti bulių atskirai karvėms ir telyčioms sėklinti, kad būtų išvengta eksterjero, produktyvumo trūkumų ir paveldimų susirgimų. Nekontroliuojamose bandose gimusioms telyčioms neišrašomi kilmės pažymėjimai, todėl jas parduodant mokama daug mažiau.

Pasak LŽGGA tarybos pirmininko, gyvulių produktyvumo kontrolė atliekama daugelyje pasaulio šalių ir be jos sunku įsivaizduoti gyvulininkystę. Veisliniai gyvuliai naudingi šalies ekonomikai. Jei bandos bus produktyvios, o pieno gamyba efektyvi, būsime konkurencingi, sukursime darbo vietų.

„Gaila, kad mes nepakankamai išnaudojame gyvulininkystės galimybes. Svarbiausias mūsų gaminamas produktas yra pienas. O išsivysčiusiose šalyse ūkininkai daugiausia pajamų gauna iš prekybos veisliniais gyvuliais“, – sakė J.Lingys. LŽGGA vadovas patarė UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ darbuotojams dirbti lanksčiau, ieškoti naujų galimybių, pasinaudoti kitų šalių patirtimi.

Parengta pagal UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ ir Valstietis.lt informaciją.

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Comments are closed.