Jau greitai bus žinomi mėlynojo liežuvio ligos tyrimo rezultatai

Paskelbus, kad dėl įtariamos  mėlynojo liežuvio ligos laikinai sustabdoma prekyba galvijais, avimis ir ožkomis su ES ir trečiosiomis  šalimis, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sulaukia ūkininkų klausimų apie galutinius tyrimų rezultatus.

„Įtariamai užkrėsto galvijo buvusioje laikymo vietoje paimti kitų galvijų kraujo mėginiai šiuo metu yra tiriami ES mėlynojo liežuvio ligos referentinėje laboratorijoje Jungtinėje Karalystėje, Pirbraite. Šioje laboratorijoje turi būti išskirtas ir nustatytas viruso serologinis tipas. Galvijų eksportas laikinai draudžiamas, kol nebus gautas laboratorinių tyrimų atsakymas iš minėtos laboratorijos. Paprastai tokie tyrimai užtrunka kelias savaites, todėl atsakymų tikimės sulaukti gruodžio pradžioje“, – sakė  Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Trumpai apie mėlynojo liežuvio ligą.

1. Mėlynojo liežuvio ligą sukelia Culicoides genties uodų platinamas virusas. Ši liga tarp gyvulių neplinta. Nustatyta, kad šiuo metu mėlynojo liežuvio ligą platina ir kitos mašalų rūšys, kurios prisitaikę ir veisiasi ne tik pietinėje, bet ir šiaurinėje Europos dalyje.

2. Mėlynojo liežuvio liga nepavojinga žmonėms.

3.  Klinikiniai galvijų ligos požymiai, kurie galvijams gali ir nepasireikšti:

  • išskyros iš šnervių
  • kaklo ir galvos patinimas, ypač apie akis ir snukį
  • burnos ertmės patinimas ir išopėjimas
  • konjunktyvitas (paraudę ašarojančios akys)
  • patinę ir/arba paraudę speniai ir lytiniai organai
  • nuovargis, šlubavimas, seilėtekis, karščiavimas.

4. Serganti banda būna neproduktyvi, gali gaišti apie 70 proc. ir daugiau gyvulių. Mėlynojo liežuvio ligos  protrūkiai gali sukelti didelių ekonominių nuostolių dėl gyvulių kritimo fermose, negalavimo, sumažėjusio produktyvumo bei judėjimo apribojimų.

5. Vienintelis efektyvus kovos su šia liga  būdas – sergančių gyvūnų naikinimas, kitų ligai imlių gyvūnų vakcinavimas. Siekiant užkirsti ligos plitimą, nustatomos 100 km apsaugos ir 50 km priežiūros zonos (iš viso 150 km apribojimo zona), kuriose galioja griežti gyvulių transportavimo apribojimai.

Parengta pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informaciją

Susiję straipsniai

Comments are closed.