Nustačius karvių rują, labai svarbu laiku atlikti sėklinimą rujos metu. Kaip jau esu aptarusi ankstesniame straipsnyje, karvių rujos periodas susideda iš priešrujo, rujos, porujo ir tarprujinės stadijos.
Priešrujo metu sėklinti yra per anksti, porujo metu – per vėlu. Sėklinti reikia rujos metu. Karvių ruja trunka nuo 3 iki 36 valandų, vidutiniškai 18 – 20 val. Ovuliacija įvyksta vid. po 10 – 14 val. nuo tikrosios rujos pabaigos ir kiaušialąstė iš kiaušidės patenka į kiaušintakį, kuriuo slenka gimdos link. Kiaušialąstė po ovuliacijos apvaisinimui tinka 6 – 10 valandų. Po sėklinimo spermatozoidai karvės lytiniuose takuose gali išgyventi 24 -48 val., tačiau šį laikotarpį labai sąlygoja patelių lytinių organų būklė, spermos kokybė . Todėl, norint pasiekti gerą apvaisinimą, sėklinti reikia atitinkamu rujos laikotarpiu.
Tinkamiausias sėklinimo laikas po 12- 18 val. nuo rujos pradžios. Tada apsivaisina 60- 70 proc. karvių.
Apsivaisinimo procentas mažėja, kai karvės rujos metu sėklinamos per anksti arba per vėlai. Tačiau dažnai gyvuliai pradeda rujoti naktį ir ruja nustatoma 5- 10 val. nuo rujos pradžios, tuo atveju tikslinga sėklinti nustačius rują. Neverta sėklinti, kai po rujos praėjo daugiau kaip 8 valandos. Nereikėtų karvių sėklinti iš karto po melžimo, nes tada būna sumažėjęs hormono oksitocino kiekis, skatinantis gimdos susitraukimus, pagreitindamas aktyvių spermatozoidų patekimą į kiaušintakius.
Sėklinant būtina elgtis ramiai, negainioti, nemušti karvių. Patiriamas stresas neigiamai veikia apsivaisinimą. Gyvulių augintojai dažnai pamiršta apsėklintą karvę. Reikia ją ir toliau stebėti. Juk tik apie 40 -50 proc. apsėklintų karvių apsivaisina, o kitos po 18 – 21 vėl surujos. Nemažai embrionų žūva iki implantacijos (prisitvirtinimas prie gimdos sienelės). Jei embrionas žūva 17 – 18 dienomis, karvė rujoja pagal ciklą ir gyvulių prižiūrėtojai gali neįtarti, kad karvė buvo veršinga. Tai pasitaiko gana dažnai.
Galvojama, kad karvė neapsivaisino ir paprasčiausiai pasikartojo ruja. Kai embrionas žūva vėliau, rujos intervalas gal būti 30 – 35 dienos. Šiuo atveju galima įtarti, kad po ankstesnio apvaisinimo embrionas implantacijos laikotarpiu žuvo. Embrioninis mirtingumas įvyksta dėl nesubalansuoto šėrimo, infekcijos, pašaruose esančių pelėsių, traumų, sumušimų arba neteisingai nustačius rują ir sėklinant jau veršingą karvę.
Todėl sėklintojai atvykę į ūkį, pirmiausiai turi atidžiai apžiūrėti karvės išorinius lytinius organus ir atlikti rektalinį – ginekologinį tyrimą, kurio metu nustatoma lytinių organų fiziologinė ir anatominė būklė. Tik po to ruošti spermą ir gyvulį apsėklinti. Taip pat svarbu karvėms kuo anksčiau nustatyti veršingumą ar neveršingumą. Šis darbas labai svarbus trumpinant bandos servis laikotarpį ir intervalą tarp apsiveršiavimų.
Daugiau straipsnių apie veisimą rasite čia.
