Kaip galvijais rūpinasi britai? (II dalis)

8Praėjusią savaitę dalinomės Andriaus Butkevičiaus įspūdžiais iš Velse vykusio ALTA ADVENTAGE renginio (straipsnį galite rasti čia). Tęsiame šią temą dalindamiesi Andriaus mintimis apie veršelių auginimą Didžiojoje Britanijoje.

Kaip šioje šalyje laikomi veršeliai?

Keturiuose lankytuose ūkiuose veršeliai buvo laikomi lauko sąlygomis, vienviečiuose ir daugiaviečiuose  kupoliniuose Holm&Laue nameliuose. Visi nameliai turėjo stogines, o sienelės buvo statomos tik siekiant apsaugoti nuo didelio šoninio vėjo. Vieno ūkio veterinarė teigė, kad pradėjus veršelius laikyti kupoliniuose nameliuose, visiškai dingo problemos susijusios su plaučiu ligomis. Tai puikus įrodymas, kad juose yra puiki ventiliacija.

Vos 3 dienų priauglis perkeliamas iš vienviečių į daugiaviečius namelius, kuriuose jie girdomi automatine pieno miltelių girdykla. Šie sprendimai labai padeda taupyti darbo laiką. Lankytuose ūkiuose dienos priesvoris 1 200 g – 1 400 g. Telyčios pirmą kartą sėklinamos sulaukusios 12–14 mėnesių.

Kaip skiriasi ūkininkavimas Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje dėl klimato sąlygų?

Lankytoje šalyje beveik nebūna žiemų, temperatūra retai nukrenta žemiau nei -10, todėl jie gali sau leisti geresnę natūralią ventiliaciją. Pavyzdžiui, tvartų sienos buvo ne vientisos, o iš perforuotos (skylėtos) skardos. Žvelgiant iš išorės buvo galima matyti kas vyksta viduje.

Šioje šalyje daug lyja, tačiau drėgnas klimatas neturi neigiamos įtakos lauko sąlygomis laikomiems veršeliams, dėl įrengtų pastogių. Lankėmės ūkyje, kuris stovėjo ant vandenyno kranto. Tai vėjuota vieta, tačiau veršeliams visur pastatytos užuovėjos nuo vyraujančio vėjo.

Galbūt parsivežei keletą nesunkiai įgyvendinamų, tačiau veiksmingų patarimų, kurie galėtų padėti mūsų šalies pienininkams?

Net ir nenuvykęs į Didžiąją Britaniją, visuomet ūkininkams sakiau, kad nebijotų investuoti į patikimą genetiką, nebijotų brangesnės, tačiau geresnės sėklos. Tai tikrai atsiperka ir pinigai grįžta su kaupu. Kai girdžiu, kad ūkininkai perka spermą už vieną, du ar septinis eurus ir tikisi gerų rezultatų, man labai liūdna, nes tikrai žinau, kad už tokią sumą patikimos genetikos gauti neįmanoma. Nesvarbu, valdote mažą ar didelį ūkį, naudodami kokybišką spermą ateityje turėsite geresnę bandą ir pasieksite aukštesnių rezultatų.

Kuo naudinga Lietuvos ūkininkams vykti į tokias keliones?

Pirmiausia – pailsėti nuo savo rutinos ir kasdienybės. Nors ir lankome fermas, labai gerai atitrūkti nuo savo problemų, pamatyti, ką kitaip daro užsienio pienininkai ir tarsi įvertinti save iš šalies. Apskritai, lankydamiesi ūkiuose galite pamatyti daugybę smulkių detalių, kurias pritaikę savo valdose, nesunkiai padidintumėte pelną.

Galiausiai, galima pasimokyti procesų valdymo. Didžiausią įspūdį man paliko paskaita apie nagų sveikatą, kurią pristatė Velindre fermos veterinarė. Buvo įdomu išgirsti, kaip ūkis įžvelgė probelmas, susistatė prioritetus ir susikūrė gydymo bei prevencijos strategiją. Laikantis savo sukurtos gydymo ir prevencijos (specialiu raštu išraižytos grindys, automatinė nagų dezinfekavimo vonelė, karvių judėjimo kryptimis iškloti guminiai kilimėliai, suteiktas mocionas lauke) sistemos, ūkis pasiekė puikių rezultatų.

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *