Kaip galvjais rūpinasi britai? (I dalis)

4Nors ir negalime kontroliuoti pieno kainų, galime tobulinti savo ūkį ir taip didinti parduodamos produkcijos kiekį bei mažinti išlaidas. Tai puikiai supranta penki Lietuvos pienininkai, kurie patirties sėmėsi iš geriausių Didžiosios Britanijos ūkių dalyvaudami ALTA ADVENTAGE tour renginyje. Apie tai, ko galima pasimokyti iš Velso krašto galvijų augintojų, kalbame su veterinaru ir UAB „Agroinfo“ konsultantu Andrumi Butkevičiumi.

Papasakok apie savo kelionę į Didžiąją Britaniją. Kokius ūkius teko aplankyti?

Kartu su penkiais Lietuvos pienininkais lankėmės Velse, pietvakarinėje Didžiosios Britanijos dalyje. Per 2 dienas pamatėme šešis ūkius, kuriuose laikoma nuo 300 iki 2 300 melžiamų karvių. Visi jie dirba su ALTA Genetics veisimo įmone, kuri daug dėmesio skiria ne tik spermos pardavimui, bet ir konsultavimui, padėdami išnaudoti visą galvijų augintojų potencialą. Tai atsispindi ir produktyvume. Lankytose fermose iš karvės vidutiniškai melžiama po 33–37 kilogramus pieno. Tačiau labiausiai nustebino efektyvus darbo jėgos panaudojimas. 1 900 gyvulių (iš kurių 800 melžiamos karvės) turinčiame Velindre ūkyje dirba vos 10 latvių. Panašios tendencijos vyravo ir kitose šios šalies fermose. Tuo metu Lietuvoje  panašaus dydžio ūkiuose paprastai dirba gerokai daugiau žmonių.

Įdomu ir tai, kad viename ūkyje matėme trijų tipų guoliavietes: smėlio, čiužinių ir šiaudų. Siekdami didinti galvijų komfortą, britai atsisakė skreperiu ir dabar mėšlą valo tik tuomet, kai galvijai būna melžimo aikštelėje.

Galiausiai, darbuotojai sugebėjo taip išdresuoti karves, kad vos išgirdusios varpelį jos pačios, be jokio varymo ar skatinimo, keliauja į melžimo aikštelę.

5

Kaip manai, kodėl šioje šalyje ūkininkai išsiverčia su tiek mažai darbuotojų?

Pats esu dirbęs ūkiuose, tad puikiai žinau, kaip sunku vadovauti fermai, tačiau britai yra gerokai labiau pažengę vadybos srityje. Iš jų galime pasimokyti darbų organizavimo bei sugebėjimo tinkamai įžvelgti problemas ir rasti jų sprendimo būdus. Žinoma, svarbu ir naudojama įranga. Automatinės pienmilčių girdymo sistemos, pieno pasterizatoriai, rujų stebėjimo sistemos tikrai gali ženkliai sumažinti atliekamų darbų trukmę ir didinti efektyvumą.

Kokias veisimo tendencijas pastebėjai Didžiojoje Britanijoje?

Matytuose ūkiuose žmonės jau nebegalvoja apie sėklos kainą. Jie supranta, kad norėdami greito progreso turi investuoti ir tai, kad tos investicijos atsiperka. Dėl šios priežasties beveik visi ūkiai telyčias sėklina su seksuota sperma, taip užtikrindami, kad iš genetiškai geriausių gyvulių gaus ne buliukus, o telyčias. Juk tinkamai parinkus sėklą, kiekviena nauja karta yra vis geresnė už prieš tai buvusią. Įdomu ir tai, kad visos fermos naudojo rujų stebėjimo sistemas. Tai akivaizdus įrodymas, kad norint pasiekti geresnių sėklinimo ir reprodukcijos rezultatų – būtina laiku pastebėti rują ir pamiršti „iš akies“ taikomus stebėjimo metodus.

Kokių tikslų jie siekia veisdami?

Visų jų bulių parinkimo planas yra skirti 50 proc. produkcijai ir 50 proc. sveikatai. Parinkdami bulius eksterjerui jie neskiria per daug dėmesio, kadangi puikiai žino, kad turėdami sveikatą, automatiškai turės ir gerą eksterjerą.

Beje, šioje šalyje pienas parduodamas pagal tą patį principą, kaip ir Lietuvoje: jis yra perskaičiuojamas priklausomai nuo baltymo ir riebalo.

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *