Kaip išsaugoti karvių sveikatą

kaip išsaugoti sveikas karves

Daugelį metų įvairių šalių mokslininkai tyrė, kas turi įtakos galvijų produktyvumui, reprodukcijai, sveikatingumui ir kitiems rodikliams. Naujausiais moksliniais tyrimais nustatyta, kad didžiausią įtaką minėtiems rodikliams daro ūkio ir bandos vadyba.

Kryptinga selekcija

Galvijų produktyvumo bei reprodukcinių požymių paveldimumas menkas, tačiau būtina nuolat vykdyti kryptingą selekciją pagal bandoje pageidaujamus požymius. Tik nuolat atliekant ilgalaikę ir kryptingą atranką galima pasiekti norimų rezultatų. Ilgą laiką visame pasaulyje galvijų atranka buvo atliekama tik pagal primelžto pieno kiekį, neatsižvelgiant į karvių sveikatą bei reprodukcijos rodiklius. Tokios vienpusės selekcijos pasekmė – daugelio veislių karvės tapo itin produktyvios, tačiau jautrios pašarų kokybei, silpnesnio imuniteto. Be to, jos dažniau sirgo mastitais, pailgėjo laikotarpis tarp apsiveršiavimų, ruja tapo mažai pastebima. Jei karvė laiku neapvaisinama, laiku nepastebimas mastitas ar kitos ligos, ūkininkas patiria didelių nuostolių, nes papildomai turi mokėti tiek sėklintojui, tiek veterinarui už konsultaciją, medikamentus.

Visavertis šėrimas

Gyvulius būtina tinkamai šerti, kad jie gautų visų maistingųjų medžiagų, būtų sveiki, gyvybingi, o gauta produkcija kokybiška. Mokslininkai įrodė, kad jei pašaruose trūksta kalcio ar jis prastai pasisavinamas, karvės net 8 kartus dažniau serga mastitais. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog tinkamai šeriant galvijus išvengiama daugelio ligų, padidėja jų produktyvumas ir bendra savijauta. Pasak UAB „Farmo“ vadovo Mindaugo Budvyčio, jei karvių produktyvumas didėja, jų imuninei sistemai tenka didesnis krūvis, o ją išsaugoti gali padėti ne tik visaverčiai pašarai, bet ir specialūs priedai. Pašarų papildai padeda palaikyti galvijų sveikatingumą, gerą reprodukciją. Jei šie rodikliai geri, ūkis išvengia papildomų išlaidų. M.Budvyčio teigimu, kad būtų užtikrintas ūkio rentabilumas, karvė kasmet turi atsivesti bent po vieną jauniklį. Kad karvių reprodukcijos rodikliai būtų geri, labai svarbu subalansuoti jų mitybą pagal energiją. Tai padaryti be pašarų priedų ypač sudėtinga tada, kai produktyvios ką tik apsiveršiavusios karvės turi greitai sustiprėti. Pašarų priedų reikia ir mėsinėje galvijininkystėje, siekiant užtikrinti gerą prieauglio augimą bei mėsos kokybę. Anot M.Budvyčio, papilduose esantys mineralai turėtų būti chelatinės formos, nes tokie jie geriausiai pasisavinami. Itin vertingas ir sveikatingumą palaikantis elementas yra selenas, kuris veiksmingiausias tada, kai pasisavinamas žarnyne. Suirdamas prieskrandyje, selenas nepasisavinamas. O prieskrandžio mikroflorai pamaitinti tinka gyvų mielių preparatai, kurie gerina virškinimą bei naudingų pašaro medžiagų pasisavinimą. Prieskrandžio mikroflorą atkurti ypač aktualu, kai į pašarus dedama antibiotikų, nes antibiotikai sunaikina tiek blogąsias, tiek ir gerąsias bakterijas visame virškinimo trakte.

Pirmieji ligos signalai

Daugelis užsienio šalių ūkininkų sėkmingai taiko įvairių bandos rodiklių stebėjimo metodą. UAB „Agroinfo“ direktoriaus Mindaugo Eidukaičio teigimu, karvių sveikata ir reprodukcija yra tokia pat svarbi bandos vadyboje, kaip ir visavertis šėrimas. Visos bandos ar kai kurių karvių racionas per metus gali būti keičiamas, tačiau labai svarbu įvertinti jų organizmo reakciją į šiuos pokyčius. Tą reakciją rodo karvės atrajojimo dažnis, kurį, anot M.Eidukaičio, galima išmatuoti specialiu prietaisu. Karvės atrajojimo dažnis turi atitikti tam tikrus parametrus, kurie kinta, priklausomai nuo karvės laktacijos fazės. Jei karvės fiziologinė būklė normali, vidutinis jos atrajojimo dažnis atitinka moksliniais tyrimais nustatytas normas. Atrajojimas pradedamas skaičiuoti pirmąją laktacijos dieną ir kasdien atrajojimų turi daugėti. Jei atrajojimų skaičius nekinta arba mažėja, reikėtų susirūpinti karvės ar visos bandos sveikatingumu ir prireikus pakoreguoti racioną. Iš karvės atrajojimo dažnio galima spręsti ne tik apie pakeisto raciono tinkamumą bandai, bet ir apie karvių sveikatos būklę. Sekant atrajojimo dažnio kreivę, galima laiku nustatyti mastitinius susirgimus ar medžiagų apykaitos bei kitas ligas dar šioms kliniškai net nepasireiškus. Taip galima gerokai sutaupyti, nes profilaktikai skirtos išlaidos bus kur kas mažesnės nei gydymui skiriamos lėšos.

Pasak M.Eidukaičio, pakitęs atrajojimo dažnumas gali rodyti ligą, nes paprastai atrajojimų skaičius pradeda mažėti prieš karvei susergant. Atrajojimo dažnį apskaičiuojantis prietaisas veikia dvejopai. Juo galima nustatyti karvių rują ir numatyti sėklinimo laiką valandų tikslumu. Lietuvos sveikatos mokslų universitetro Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijų fakulteto docento dr. Sauliaus Tušo teigimu, laiku nustatyti rują yra itin svarbu ir norint pasiekti gerą bandos rentabilumą. Kad būtų išvengta didelių sėklinimo išlaidų, geriausia laiku apsėklinti kiekvieną karvę bei telyčią. Taip pat, anot docento, būtina laikytis galvijų laikymo technologijų, kiek įmanoma atnaujinti tvartus. Senos statybos drėgnuose ar prastai vėdinamuose tvartuose, kur nėra tinkamos higienos, visada didesnės ir pašarų sąnaudos, didesnė rizika susirgti mastitais bei infekcinėmis ligomis.

Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.

Daugiau straipsnių apie šėrimą rasite čia.

valstietisLT

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *