Kaip išvengti galvijų virusinių kvėpavimo ligų

kvėpavimo ligos

Rudenį, atėjus šaltesniems orams, padidėja lauke laikomų galvijų rizika susirgti lėtinėmis ligomis. Todėl ūkininkams, rudenį, prieš suginant galvijus į tvartus, būtina stebėti visų galvijų sveikatos būklę, esant įtarimui – atlikti tyrimus ir pasirūpinti geromis gyvulių laikymo ir šėrimo sąlygomis rudens ir žiemos periodais. Laikantis šių nurodymų, kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Virusologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Ingrida Jacevičienė, yra užtikrinamas sveikos bandos statusas, apsaugant ją nuo virusinių kvėpavimo ligų infekcijos.

Kad išlaikyti sveikos bandos statusą

Galvijų kvėpavimo takų virusinės ligos yra vienos iš veiksnių, sąlygojančių galvijų bandos sveikatingumą, reprodukciją bei mėsos ir pieno produkciją. Šios ligos sukelia pagrindinius sveikatos sutrikimus suaugusiems galvijams ir prieaugliui. Šios infekcinės kvėpavimo takų virusinės ligos yra plačiai paplitusios visose pramoninės gyvulininkystės šalyse ir jų pasekoje susidaro didžiuliai finansiniai galvijų produkcijos, gydymo ir jų mirtingumo nuostoliai.

Kaip pastebi dr. I. Jacevičienė, dažniausiai galvijų virusinės kvėpavimo ligos esti besimptomės arba pasireiškia nebūdingais požymiais. Tai priklauso nuo galvijų organizmo rezistentiškumo, laikymo sąlygų, ligos sukelėjų atsparumo aplinkos sąlygoms, jų virulentiškumo, persistencijos ir t. t. Taigi, reikia išsiaiškinti, kokios virusų padermės cirkuliuoja, kaip jos kinta, kokią reikšmę tai turi profilaktiškai.

Lietuvos galvijininkystės ūkiuose tikslinga nuolat vykdyti epidemiologinę galvijų virusinių kvėpavimo ligų analizę ir atlikti šių ligų sukėlėjų biologinius savybių tyrimus. Didelę reikšmę turi galvijų serologinių tyrimų duomenų bazė bei naujausių tyrimo metodų taikymas vakcinacijos efektyvumui įvertinti.

Galvijų kvėpavimo takų virusai

Atliekant galvijų ligų tyrimus nustatyta, kad galvijų kvėpavimo takų ligų priežastimis gali būti infekcinio galvijų rinotracheito (GIR), galvijų virusinės diarėjos (GVD), paragripo 3 (PG-3), respiratoriniai sincitiniai (RS), ir Adeno virusai.

Infekcinis galvijų rinotracheitas (GIR)

Lietuvoje atlikti mokslininkų tyrimai rodo, kad viena iš svarbiausių virusinių galvijų ligų –GIR, kurį sukelia galvijų 1 tipo herpesvirusai (GHV1). Tai naminių ir laukinių gyvulių (buivolų, elninių žvėrių ir kt.) liga. Virusas priklauso Varicellovirus genties, Herpesviridae šeimos, Alphaherpesvirinae pošeimiui.

Virusų DNR analizė leido šiuos virusus suskirstyti į subtipus: 1.1 sukelia kvėpavimo takų ligas; 1.2 infekuoja kvėpavimo takų ir lytinių organų gleivines; 1.3 subtipui būdingos neurologinės infekcijos.

Dar skiriami 2a ir 2b subtipai, mažiau virulentiški negu 1 subtipo virusai. Nors galvijų gydymui naudojami modernūs ir efektyvūs vaistai, veršelių gaištamumas dėl virškinimo, o ypač kvėpavimo organų ligų, yra didelis. Veršelių kvėpavimo takų ligos dažniausiai esti ūmios, greitai plinta ir sunkiai gydomos. Praktikoje tokie susirgimai vadinami bronchopneumonijomis, nes ligos sukelėjai pažeidžia tiek viršutinius kvėpavimo takus, tiek ir bronchus, o ligai komplikuojantis vystosi plaučių uždegimas, t. y. pneumonija.

Galvijų virusinė diarėja (GVD)

GVD virusas priklauso Pestivirus genties Flaviviridae šeimai. Visiems pestivirusams būdingas gebėjimas pereiti placentos barjerą. GVDV yra vienas iš veiksnių, sąlygojančių galvijų bandos sveikatingumą, reprodukciją bei pieno primilžį.

Lietuvoje atlikti mokslininkų tyrimai rodo, kad pagrindinis GVD šaltinis yra persistentiškai infekuoti galvijai. GVD virusas gali užkrėsti galvijus, avis, rečiau – kitus atrajotojus ir kiaules.

GVD – vienas labiausiai paplitusių galvijų virusų pasaulyje. Šio viruso pasireiškimas galvijų bandose atneša didelius finansinius nuostolius.

Nuostoliai yra susiję su reprodukcijos sutrikimais. Net pusė galvijininkystės nuostolių patiriama dėl persistentiškai infekuotų gyvulių, nuolat platinančių virusą.

Pasireiškęs GVD gali sukelti daugybę padarinių: vaisingumo problemą, imunosupresiją, diarėją, trombocitopeniją, pieno primilžio mažėjimą.

Gyvuliams, besilaukiantiems palikuonių, transplacentinė infekcija gali sukelti abortus, vaisius gali gimti negyvas, išsigimęs, o palikuonims gali sukelti persistentišką infekciją. Persistentiškai užsikrėtę gyvuliai virusą platina visą savo gyvenimą. Persistentiškai infekuotiems gyvuliams dažniausiai klinikiniai požymiai nepasireiškia, nors dalis veršelių apatiški, mažesnio svorio, nekoordinuotų judesių. Tokie veršeliai ilgai neišgyvena.

Paragripas 3 (PG-3)

PG-3 sukėlėjai – Paramixoviridae šeimos, Paramixovirus genties virusai. Jie plinta oru, kai susirgę gyvuliai kosti ar čiaudo. Bandoje gali persirgti visi galvijai, ypač, jei užkratas į bandą patenka pirmą kartą. Virusams jautriausi veršeliai iki 6 mėnesių, vyresni serga lengvai, ne visada galima pastebėti ligos požymius. Veršeliai paprastai suserga praėjus 1–2 paroms po užsikrėtimo. Veršelių kūno temperatūra pakyla iki +41,5°C, prasideda sloga, vėliau gali išsivystyti bronchitas ar plaučių uždegimas. Liga paprastai trunka apie dvi savaites. PG-3 dažnai pasireiškia kartu su IGR, GVD ir RS virusais.

Respiratorinis sincitinis virusas (RSV)

RS virusų infekcijos sukelėjas – Paramixoviridae šeimos, Pneumovirus genties virusai. RS virusus platina sergantys gyvuliai, gali sirgti ir avys. Šių virusų sukeltomis kvėpavimo takų ligomis serga veršeliai nuo 1 mėnesio, bet gali sirgti ir suaugę galvijai. Galvijams susirgimas gali pasireikšti po 3–5 dienų nuo užsikrėtimo. Iš pradžių kūno temperatūra pakyla iki +42°C, vėliau gyvulys ima kosėti, seilėtis, netenka apetito, veršingos karvės gali abortuotis. Veršeliai serga 3–5 dienas, suaugę gyvuliai serga sunkiau, ir liga gali tęstis iki 10 dienų.

Adeno virusas

Adeno virusų infekcijos sukelėjas – Adenoviridea šeimos, Mastadenovirus genties virusai. Adeno virusų infekcijos šaltinis yra sergantys gyvūnai, platinantys virusus per nosies išskyras ir fekalijas. Šiais virusais užsikrečiama aerogeniniu ir alimentiniu keliu.

Virusams jautriausi yra veršeliai nuo 2 savaičių iki 4 mėnesių, vyresni serga latentine forma ir išlieka viruso nešiotojais. Veršeliams šios ligos inkubacinis periodas yra 3-4 paros. Ligos pradžioje kūno temperatūra pakyla iki +41,5°C, prasideda serozinė sloga, vėliau atsiranda pūlingos gleivių išskyros iš nosies, ašaroja akys, konjuktyvitas, kosulys, sunkus kvėpavimas ir viduriavimas. Ypač sunkiai serga 2–3 savaičių amžiaus veršeliai, mirtingumas gali siekti 50%-60%.

Galvijų virusinių kvėpavimo takų ligų tyrimai

Per rudens ir žiemos mėnesius galvijai gali dažniau sirgti infekcinėmis virusų sukeltomis ligomis. Galvijai dažnai būna neramūs, blogiau pailsi, karvės duoda mažiau pieno, todėl patartina atlikti laboratorinius tyrimus ir išsiaiškinti ar nesergama infekcinėmis ligomis.

NMVRVI Virusologinių tyrimų skyriuje atliekami galvijų virusinių infekcijų imunologiniai tyrimai. Galvijų kraujo mėginiai tiriami imunofermentinės analizės (IFA) metodu. Nustatomi GIR, GVD, PG-3, RSV ir Adeno virusinės infekcijos antikūnai (Ak) kraujo serume ir GVD antigeno (Ag) tyrimai serume. Taip pat – galvijų Rota ir Corona virusinių ligų tyrimai IFA metodu išmatose. Atliekami ir infekcinio rinotracheito (GIR) gE žymėtos vakcinos antikūnų tyrimai kraujo serume.

Dėl GIR ir GVD tiriami veisliniai gyvuliai, gyvuliai skirti pardavimui veislei, importui, eksportui. Suteikiama mokslinė konsultacija dėl virusinių ligų išplitimo ir prevencijos klausimais, nes, anot dr. I. Jacevičienės, gydymo nuo galvijų virusinių ligų nėra, tačiau kai kurioms ligoms taikomo imunoprofilaktikos priemonės – vakcinacija.

NMVRVI tyrimų rezultatai

2012 m. infekcinio galvijų rinotracheito (GIR) Adeno virusinės infekcijos antikūnai (Ak) buvo ištirta 3353 galvijuose, iš kurių 259 galvijams buvo nustatyti GIR antikūnai (7,72%), o 2013 iki rugsėjo mėn. – 22,14%.

2012 m. galvijų virusinės diarėjos (GVD) Adeno virusinės infekcijos antikūnai (Ak) buvo ištirta 1285 galvijuose, iš kurių 158 galvijams buvo nustatyti GVD antikūnai (12,29%), o 2013 iki rugsėjo mėn. – 18,85%; GVD Ag 2012 m. buvo ištirtas 5018, iš kurių buvo nustatyti 442 galvijai GVD Ag persistentiniai viruso nešiotojai (8,8%), 2013 iki rugsėjo mėn. – 0,75%.

2012 m. paragripo 3 (PG-3) Adeno virusinės infekcijos antikūnai (Ak) buvo ištirti 188 galvijuose, iš kurių 95 galvijams buvo nustatyti PG-3 antikūnai (50,53%), o 2013 iki rugsėjo mėn. – 68,69% .

2012 m. respiratoriniai sincitiniai (RS) Adeno virusinės infekcijos antikūnai.(Ak) buvo ištirti 193 galvijams, iš kurių 99 galvijuose buvo nustatyti RSV antikūnai (51,29%), o 2013 iki rugsėjo mėn. – 61,47%.

2013 m. virusinės ligos Corona antigenas (Ag) buvo ištirtas 35 galvijuose, iš kurių buvo nustatyta 2,8% Corona virusine liga sergančių galvijų, o 2013 iki rugsėjo mėn. – 3,3%.

2013 m.virusinės ligos Rota antigenas (Ag) buvo ištirtas 30 galvijų, iš kurių 30% buvo nustatyta Rota virusinė infekcija, o 2013 iki rugsėjo mėn. – 70%.

Tiriant galvijų kvėpavimo takų ligas nustatyta, kad pagrindiniai bronchopneumonijų sukelėjai yra paragripo 3, RS, GIR ir GVD virusai. Pastaruoju metu įrodyta, kad kvėpavimo takų ligas sukelia kliniškai sergantys gyvuliai, kurie sudaro didžiausias problemas likusiai grupei.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pataria:

– Rudenį, prieš parginant galvijus į tvartus, infekcijų išvengsite, jei atliksite įtariamiems galvijams tyrimus; paruošite tinkamas, gerai ventiliuojamas patalpas, tiek sveikiems, tiek ir sergantiems gyvuliams; – Kliniškai sergantys gyvuliai yra didžiausia problema likusiai galvijų grupei, todėl jie turi būti laikomi atskirai nuo sveikos bandos;

– Svarbu, kad ūkininkai, kurie užsiima veislinių ar mėsinių veršelių pirkimu bei auginimu, pirktų juos tik iš tų ūkių, kuriuose galvijų virusinių kvėpavimo ligų bandos statusas – neigiamas;

– Stresas – neigiamai veikia galvijų imuninę sistemą ir sumažina atsparumą infekcinėms ligoms, todėl, transportuojant galvijus, stengtis sumažinti stresines situacijas;

– Prieš įsigyjant naujus galvijus, būtina taikyti patikimiausią prevencinių priemonių sistemą – karantiną. Ūkiuose turi būti įrengtos tinkamos karantinavimo patalpos, skirtos laikyti naujai įsigytiems gyvūnams. Įsigytą gyvūną galima leisti į bandą tik tuomet, kai jau yra atlikti reikalingi tyrimai, kurie patvirtinta, jog gyvūnas neserga;

– Jei gyvulių priežiūra bloga, tai neišgelbės net ir geriausia vakcina, todėl visų pirma reikia užtikrinti geras laikymo sąlygas galvijams. Kiekvienoje fermoje darbuotojus (prižiūrėtojus) skatinti laikytis higienos bei saugos reikalavimų, teikti daugiau informacijos apie saugos priemones, aprangą ir avalynę.

– Anksti nustačius galvijų virusines kvėpavimo ligas, galima išvengti didelių ekonominių nuostolių, susidarančių susirgus galvijams, sumažėjus mėsos, pieno ir kitai produkcijai, netekus gyvulių, prieauglio ir bandų veislinio branduolio;

– Nemaži nuostoliai susidaro dėl gyvų galvijų ir jų produktų prekybos apribojimo ar eksporto į kitas valstybes, taip pat dėl išlaidų, susijusių su kompensacijų mokėjimu už kritusius galvijus ar finansuojant galvijų virusinių ligų likvidavimo išlaidas.

– Pastebėta, kad didelė galvijų koncentracija ir nepakankamai kontroliuojamas galvijų judėjimas tarp ūkių turi įtakos galvijų virusinių kvėpavimo takų ligų plitimui.

Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.

Daugiau straipsnių apie veršelių auginimą rasite čia.

Balsas.lt logo

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *