Kaip stebėti ir pastebėti karvių rują?

Lankydama ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių bandas, dažnai girdžiu nusiskundimus, kad sunku suprasti, kada karvės rujoja. Vieni sako, kad kartais visai nepastebi  rujų ir tik  iš  pakraujavusių išskyrų stovėjimo vietoje supranta, kad ruja praėjo. Kiti pastebi labai neryškias rujas, kurios tęsiasi kelias dienas, ir neaišku, kada karvę reikia sėklinti.

Dėl pavėluoto rujų pastebėjimo arba nesavalaikio sėklinimo rujos metu karvės dažnai lieka neveršingos, pailgėja serviso periodas ir veršiavimosi intervalas.

Karvės rujoja kas 18 – 24 paras. Lytinio ciklo trukmei įtakos turi daug faktorių: gyvulio amžius, laktacija, laikymo sąlygos, laikymo būdas, gyvulio sveikatingumas, individualios savybės.  Yra daug rujos nustatymų būdų, bet praktiškai labiausiai paplitęs rujos nustatymo būdas yra rujos stebėjimas.  Paskutiniu metu vis plačiau taikomos automatinės rujų stebėjimo sistemos.

Vasaros metu, kai karvės ganomos ganykloje, rujų nustatymas stebėjimo būdu yra pakankamai patikimas. Tik reikia nepatingėti apžiūrėti savo bandas anksti ryte ir vakare, nes daugiausiai karvių rujoja nuo 7 val. vakaro iki 7 vakaro ryto. O jei dar nepatingėsite apžiūrėti savo piendaves vidudienyje, tai tikrai nustatysite apie 80 procentų rujojančių karvių.

Vienas iš rujos požymių gali būti sumažėjusi pieno produkcija. Nustatyta, kad ruja žymiai mažina vyresnių karvių produkciją, mažiau į tai reaguoja pirmaveršės. Rujojanti karvė ar telyčia dažnai būna nerami, daugiau juda, trypia užpakalinėmis kojomis, gulasi ir keliasi, dažniau šlapinasi, kilnoja uodegą, siekia laižyti šalia stovinčias karves. Jei pririštos atskirai, karvės baubia. Rujojanti karvė šokinėja ant kitų karvių. Tačiau nereikia apsirikti, taip gali elgtis ir nerujojančios karvės. Tikresni rujos požymiai, kai karvė ramiai stovi, kitai ant jos šokant.

Rujos metu iš lytinių organų teka skaidrios išskyros. Jei nėra jokių lyties organų susirgimų, ištakos būna skaidrios, o jei yra kokių nors priemaišų, tai rodo, kad gimdoje vyksta uždegiminis procesas,  tada pirmiausiai reikia gyvulį tiksliau ištirti ir išgydyti.

Nustatyta, kad apie 40 proc. būna nepastebimų, vadinamųjų „tyliųjų“ rujų. Dažniau tai pasireiškia tvartiniu laikotarpiu. Daugumai tokių karvių kraujingos išskyros pasirodo 2- 3 dieną po buvusios rujos. Pastebėjus išskyras, reikia pasižymėti datą ir laukti sekančios rujos.

Dažnai labai produktyvių karvių ruja būna silpnai išreikšta ir ją pastebėti gana sunku. Ypatingai tų gyvulių, kurie ištisus metus laikomi tvartuose. Todėl paskutiniu metu nemažai stambių pieno ūkių naudoja automatines rujų stebėjimo sistemas, matuojančias ir fiksuojančias  karvių aktyvumą.

Šių sistemų pranašumas yra tas, kad stebėjimas vyksta 24 valandas per parą. Jų veikimo principas  –  karvės judesių registravimas ir šios informacijos lyginimas. Esu geriau susipažinusi su SCR Heatime HR rujų stebėjimo sistema.

Vienas didžiausių šią sistemą įsidiegusių ūkių yra Pasvalio r. Vaškų žemės ūkio bendrovė. Fermos darbuotojams nebereikia stebėti rujų, šį darbą atlieka sistema ir, kaip jau minėjau, stebėjimas vyksta apskritą parą. Rujų nustatymas minėtame ūkyje  pagerėjo apie 20 procentų ir tai ne vienintelis privalumas. Specialistams, dirbantiems su SCR Heatime HR sistema, darbą labai palengvina tai, kad sistema parodo optimalų karvių sėklinimo laiką. Todėl apvaisinimo rodikliai taip pat pakilo maždaug trečdaliu. Atitinkamai 20-čia dienų sutrumpėjo būsimas veršiavimosi intervalas.

Tačiau grįžkime prie rujų nustatymo svarbos. Ne tiek svarbu, kokiu būdu tai darysite, su sistema ar paprastu stebėjimu, svarbu, kad tai būtų atlikta gerai. Pradėti reikia nuo to, kad fermoje turi būti labai konkrečiai priskirta atsakomybė konkrečiam žmogui.  Į klausimą “Kas stebi rujas?” atsakymas “visi” nėra geriausias pasirinkimas.

Žmogus, kuris atsakingas už rujų stebėjimą, turi būti labai gerai apmokytas. Taip pat fermoje turi būti nustatytas rujų stebėjimo laikas, priderintas prie procesų, kurie vyksta fermoje. Rujas stebėti reikia tuomet, kai fermoje nevyksta jokie kiti darbai.

Daugiau straipsnių apie veisimą rasite čia.

Dalinkis:
Aldutė Selvenienė

Apie Aldutė Selvenienė

Išsilavinimas: zootechnika (zooinžinieriaus specialybė).

Patirtis: pirminė gamyba, veislininkystė, gyvulininkystės aptarnavimas, konsultavimas.

Konsultavimo sritis:

  1. Bandos valdymas – pagalba ūkiams kuriant bei palaikant sveiką, produktyvią ir pelningą bandą; reprodukcija, brokavimas, darbų organizavimas ir kiti klausimai.
  2. Bulių parinkimas, gyvulių sėklinimas.

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *