Karvės fiziologiniai ypatumai po apsiveršiavimo

karvė po apsiveršiavimoPeriodas po apsiveršiavimo, kai karvės lytiniai organai atsistato į normalią fiziologinę būklę, vadinamas puerperium (post partum).

Jis charakterizuojamas gimdos involiucija ir kiaušidžių funkcijos atsistatymu karvei besiruošiant naujam veršingumo periodui. Tuo metu įvyksta daug pakitimų: atsistato kiaušidžių aktyvumas, įvyksta gimdos involiucija, regeneruoja endometriumas, eliminuojamos bakterijos. Tai labai skirtingas procesas, priklausantis nuo gyvulio rūšies ir placentos tipo. Sudėtingiausias šis procesas (gimdos involiucija ir kiaušidžių funkcijos atsistatymas) yra karvių, nes jų placenta yra kotiledoninio tipo.

Gimdos masė po apsiveršiavimo, kol gimda visai neatsistato, sumažėja nuo 10-ties iki 0,7 – 0,8 kg. Tuo metu iš gimdos išskiriamos lochijos, tai vadinami gimdos skysčiai, kurie išsiskiria 10 -14 parų po apsiveršiavimo. Iki 15-tos dienos tai yra normalus reiškinys. Normaliai pirmas aštuonias dienas jos būna rudai raudonos spalvos. Dėl atsidalinančių placentos darinių dėl kraujo priemaišos, gali pasikeisti spalva. Laikotarpio pabaigoje, lochijos skaidrėja. Siekiant, kad karvė būtų optimaliai panaudota reprodukcijos atžvilgiu (per metus veršiuotųsi kartą), būtina, kad ji rujotų ir būtų apvaisinta iki 85-os dienos po apsiveršiavimo. Periodas, kai nepasireiškia ruja paprastai tęsiasi nuo 20 iki 70 dienų.

Laikas, reikalingas atsistatyti gimdai, priklauso nuo įvairių veiksnių: veislės, šėrimo, aplinkos veiksnių, sezono, tačiau vidutiniškai po 3 savaičių gimda atsistato iki normalaus dydžio, o po 6 savaičių visiškai pradeda funkcionuoti ir gimdos liaukos. Šio periodo trukmę taip pat veikia ligos, pasireiškiančios po apsiveršiavimo: nuovalų susilaikymas, parezė, mastitai, endometritas ir kt. Atsistatymo laikui turi įtakos ir hormoniniai pokyčiai. Gimdos involiucijos metu išsiskiria didelis prostaglandino F2α kiekis. Karvių, kurioms yra užsilaikiusios nuovalos, antrinio prostaglandino F2α išsiskyrimas sutampa su bakterinio užterštumo sumažėjimu.

Po apsiveršiavimo praėjus 3 – 4 savaitėms, įvyksta pirma ovuliacija. Dažniausiai ji įvyksta kitoje kiaušidėje, nei buvo vaisius gimdos rage. Pirmoji ruja praeina be ryškių požymių. Folikulų augimą galima pastebėti dar prieš pirmą rują. Kai kurioms karvėms netgi nustatomos folikulinės struktūros, kurių skersmuo daugiau nei 2,5 cm, tačiau tai nėra cistos, nes jos išnyksta savaime ciklo eigoje. Rujos požymių nebuvimas po veršiavimosi nereiškia, kad tuo metu kiaušidėje nevyksta jokie procesai. Folikulų dydis padidėja jau pirmą savaitę po apsiveršiavimo.

Pirmos ovuliacijos laikas priklauso ir nuo to ar veršeliui yra leidžiama žysti karvę. Nors laikoma, kad karvių reprodukcinei funkcijai prolaktinas įtakos neturi ar beveik neturi, nežindamų mėsinių veislės karvių pirma ovuliacija būna jau 10-tą dieną po apsiveršiavimo, o žindamų – uždelsiama iki 30-ties dienų ir daugiau. Apskritai mėsinių veislių karvių, lyginant su pieninių veislių karvėmis, intervalas nuo apsiveršiavimo iki pirmos ovuliacijos yra žymiai ilgesnis.

Kad karvė per visą savo reprodukcinį gyvenimą bandoje atvestų kuo daugiau palikuonių, pirmą kartą veršiuotis turi maždaug 2 metų amžiaus. Šis laikotarpis gali kisti priklausomai nuo veislės, sezono ar geografinės vietos. Veršingumas turi kartotis cikliškai kas 12 – 13 mėnesių. Dažniausiai to nepavyksta pasiekti dėl pailgėjusio laikotarpio tarp apsiveršiavimo ir apsivaisinimo (dažniausiai įvardinamo kaip servis periodo).

Apytiksliai laktuojančių karvių pirma ovuliacija po apsiveršiavimo įvyksta po 3 savaičių, o pirma ruja pasireiškia dar po 1 – 2 savaičių. Maždaug 15% karvių, pirmus du mėnesius po apsiveršiavimo, būna pakitęs kiaušidžių aktyvumas dėl folikulinių ar geltonkūnio cistų, o tai gali turėti įtakos apvaisinimui.

Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.

Daugiau straipsnių apie veisimą rasite čia.

Parengė Dr. V. Žilaitis, prof. Habil. Dr. H.Žilinskas.

Dalinkis:
Dr. Vituolis Žilaitis

Apie Dr. Vituolis Žilaitis

Išsilavinimas: biomedicinos mokslų daktaras.

Patirtis: mokslas, mokymas, konsultavimas.

Mokslo institucija: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Veterinarijos akademija.

Pareigos: Neužkrečiamųjų ligų katedros profesorius.

Konsultavimo sritys:  akušerija, ginekologija, biotechnologija, sėklinimas.

Susiję straipsniai

Comments are closed.