Karvės pienas ant liežuvio

Pieno ūkių savininkai siekia gauti kuo daugiau kokybiškos produkcijos. Tačiau primilžis geras tik tada, kai karvių racione yra reikiamas energijos, maisto ir mineralinių medžiagų bei vitaminų kiekis.

Ūkininkai atkreipė dėmesį, kad norint turėti sėkmingą pieno ūkį, svarbu jog karvių maisto racioną sudarytų įvairių pašarų deriniai. Tai patvirtina ir Kretingos rajono ūkininkas Romualdas Karazinas, kuris galvijų šėrimo raciono sudarymą patiki specialistams. Pasak ūkininko, primilžis jo ūkyje padidėjo tik išmokus gaminti silosą ir parinkus tinkamą žolių mišinį su svidrėmis. Šiuo metu R.Karazinas ūkyje prižiūri 110 karvių. Pastaraisiais metais iš vienos karvės per laktaciją vidutiniškai buvo primelžiama apie 11 tūkst. kg pieno.

 „Nuėmėme net penkis žolės derlius, pirmąjį nuėmėme gegužės viduryje. Todėl siloso turime užtektinai, jo karvėms duodame vieną kartą per parą“, – pridūrė ūkininkas. Taip pat prie žolių siloso, joms duodama kukurūzų siloso ir kombinuotųjų pašarų (apie 12 kg per dieną), pastarųjų gamybai ūkininkas naudoja savo ūkyje išaugintus kvietrugius, miežius ir žirnius. Karvių racione yra ir įvairių koncentratų – sojų rupinių, cukrinių runkelių, rapsų išspaudų, kukurūzų miltų ir kt. Pabrėžiama, kad karvių racione labai svarbią vietą užima makro ir mikroelementai bei vitaminų priedai. R.Karazino ūkyje racionai sudaromi nuolat, ypač pradėjus naudoti naujus pašarus.

 Tauragės rajono ūkininko Antano Šegždos ūkyje – 64 karvės. Iš vienos karvės per laktaciją primelžiama apie 9300 kg pieno. Ūkininkas nuosavoje ir nuomojamoje žemėje augina žolių mišinius, todėl karvėms pašarų netrūksta. Kelerius metus A.Šegžda bandė auginti kukurūzus, tačiau kai vienais metais derlius užaugo labai prastas, šią energetinę kultūrą iš gyvulių raciono išbraukė. Pasak ūkininko, jo karvėms labiausiai patinka dobilų, motiejukų ir svidrių mišiniai. Taip pat, kaip ir R.Karazinas, ūkininkas šalia žolių siloso, kurio duoda apie 50 – 60 kg per parą, duoda ir apie 6 – 7 kg kombinuotųjų pašarų. Taip pat karvėms duoda laižalų. A.Šegžda sakė, kad tinkamą racioną ūkyje visuomet sudaro specialistai.

 Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės specialistės Vilmos Živatkauskienės teigimu, pieno kiekis ir sudėtis tiesiogiai priklauso nuo šėrimo. Geras racionas suteikia gyvuliui pakankamą energijos, baltymų, mineralų bei vitaminų kiekį.

 „ Ne visada iki soties priėdęs gyvulys gauna reikiamą kiekį visų maisto medžiagų. Todėl pieno ūkiuose svarbu karvėms ir prieaugliui sudaryti šėrimo planus bei tinkamus racionus, kurie atitiktų visus galvijų organizmo poreikius. Tai atlikti gali tik šios srities specialistai“, – sakė V.Živatkauskienė. Taip pat specialistės nuomone geriausiai ir tiksliausiai šėrimo racionai sudaromi naudojant kompiuterines šėrimo programas. Pagal jas sudaromi net keli įvairių tipų racionai. Standartinis racionas sudaromas visai bandai, atskiroms grupėms ar vienam gyvuliui. Viso pašarų raciono sistemos tipas pasirenkamas tada, kai ūkyje naudojamas pašarų maišytuvas-dalytuvas. Toks racionas prireikus gali būti koreguojamas. Programa ne tik parenka viso raciono sistemą, bet ir lengvai apskaičiuoja, kokį pašarų kiekį tam tikram karvių skaičiui ir kokia tvarka dėti į pašarų maišytuvą-dalytuvą. Į viso pašarų raciono mišinius tikslinga dėti reikiamų mineralų, vitaminų.

 V. Živatkauskienė pridūrė, kad, šerdami gyvulius nesubalansuotais pašarais, ūkininkai rizikuoja jų sveikata, nes gali sutrikti medžiagų apykaita, sumažėti svoris bei primilžis.

LŽŪKT gyvulininkystės specialistas dr. Edmundas Paulauskas pabrėžia, kad gyvuliai kasdien turi gauti pakankamai mineralinių medžiagų, kurios nuolat išsiskiria iš organizmo. Pasak mokslininko, mineralinės medžiagos organizmui tokios pat svarbios, kaip baltymai, riebalai ir angliavandeniai. Natūraliuose pašaruose esančių mineralinių medžiagų karvėms nepakanka, todėl trūkstamą kiekį gali suteikti įvairūs mineraliniai priedai bei papildai.

 E.Paulausko teigimu, gyvuliams labai svarbios mineralinės medžiagos yra natris ir chloras (druska). Druska labai svarbi atrajotojams, nes augalai vegetacijos periodu sukaupia daug kalio ir labai mažai natrio bei chloro. „Druska dalyvauja įvairiuose medžiagų apykaitos procesuose organizme: palaiko vandens balansą, ląstelių bei kraujo osmosinį slėgį, elektrolitų pusiausvyrą, aktyvina kai kurių fermentų veiklą, dalyvauja pasisavinant gliukozę, pernešant aminorūgštis, reguliuoja nervinius impulsus, jos yra buferinėse sistemose. Chloro reikia skrandžio rūgščiai susidaryti bei kasos ir žarnyno sulčių sekrecijai“, – pabrėžė mokslininkas.

Šeriant karves įvairiais pašarais arba jas ganant, nelengva tiksliai dozuoti druskos kiekį, nes, atsižvelgiant į aplinkos temperatūrą, su prakaitu pasišalina nevienodas druskos kiekis. Skirtingo natrio ir chloro kiekio reikia įvairioms pašarų žaliavoms virškinti, metabolizmo ir kitiems gyvybiniams procesams. Druskos kiekiui papildyti dažnai naudojama laižomoji druska. Jei naudojama paprasta, vadinamoji gabalinė druska, karvės prisilaižo tik apie trečdalį reikiamo jos kiekio. Todėl mokslininkas pataria geriau naudoti specialiai pagamintus laižalus su mikroelementais, tuomet karvės ne tik pakankamai prisilaižo druskos, bet ir gauna svarbiausių mikroelementų: seleno, mangano, geležies, vario, jodo, cinko ir kobalto.

Parengta pagal „Valstiečių laikraštis“ informaciją.

 

Susiję straipsniai

Comments are closed.