Karvių mastitą sukeliantys mikroorganizmai

Iš mastitu sergančių karvių pieno yra išskirta apie 150 įvairių mikroorganizmų. Mastitą sukeliantys mikroorganizmai skirstomi į kontaginius (užkrečia-muosius) ir aplinkos (oportunistus).

Kontaginiai mik­roorganizmai: auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus), agalaktinis streptokokas (Streptococcus agalactiae), dysgalaktinis streptokokas (Streptococcus dysgalactiae) ir mikoplazmos, perduodamos nuo karvės karvei per užkrėstas pašluostes, melžėjų rankas, melžimo aparatus ar neatitinkančius reikalavimų melžimo įrenginius, stovėjimo vietose numelžus pirmąsias čiurkšles ir per švirkštu (mikoplazmos). Pagrindinis kontaginių mikroorganizmų šaltinis – užkrėstas tešmuo. Šių sukėlėjų sukeltas mastitas dažniausiai yra lėtinis ir slaptasis, bet su periodiniais klinikiniais epizodais.

Virulentiškiausias (patogeniškiausias) yra auksinis stafilokokas, kurio vos dešimties bakterijų pakanka, kad patektų į tešmenį, ir karvė jau gali susirgti tešmens uždegimu. Sukėlėjas greitai įsiskverbia į tešmens audinius ir po šešių valandų jis jau randamas tešmens parenchimoje. Patekę į parenchimą nepalankiomis sąlygomis sukėlėjai sudaro mikropūlinukus. Nusilpus organizmui, iš šių inkapsuliuotų pūlinukų bakterijos vėl patenka į alveoles ir uždegimas atsinaujina. Šis sukėlėjas gali formuoti sienelių neturinčius darinius (bakterijų L formas). Todėl auksiniai stafilokokai gali būti atsparūs antibiotikams, kurie veikia būtent ląstelės sienelę [ß-laktaminai (penicilinai), aminoglikozidai ir kt.]. Be to, kai kurie stafilokokai gamina ir išskiria medžiagas (fermentus), kurios trukdo antibiotikams juos sunaikinti.

Prie aplinkos mikroorganizmų priskiriamos E. coli, Klebsiella, Enterobacter, Citrobacter genčių bakterijos, tešmens streptokokai (Streptococcus uberis). Jų šaltinis yra aplinka, kurioje laikomos karvės (pavyzdžiui, gulėjimo vieta, mėšlas, dirvožemis). Šiais patogenais karvė gali iš naujo užsikrėsti melžiant, bet dažniausiai užsikrečia tarp melžimų. Pavienius susirgimus gali sukelti pseudomonos ir kiti retai pasitaikantys mikroorganizmai. Aplinkos mikroorganizmai sukelia tešmens uždegimą, kai jų labai padaugėja karvės aplinkoje arba kai karvė dėl minėtų priežasčių nusilpsta.

Pradedant mastitu sergančių karvių gydymą, pirmiausia labai svarbu nustatyti priežastį, kodėl karvės serga tešmens uždegimu, t. y. patikrinti melžimo įrangos darbą, melžiklių būklę, įvertinti melžimo higieną, laikymo sąlygas ir guoliavietes, karvių mitybą ir kitus aplinkos veiksnius. Siekiant nustatyti, koks mikroorganizmas sukėlė tešmens uždegimą, dar prieš gydymą reikia paimti pieno mėginius mikrobiologiniam tyrimui. Gavus tyrimų rezultatus, būtina pasitarti su veterinarijos gydytoju, kuris gydymo būdas gali būti pats efektyviausias (ar pakanka gydymo homeopatiniais vaistais, ar geriau taikyti homeopatiją ir gydymą antibiotikais kartu, ar jau tinka gydymas tik antibiotikais). Homeopatiniai preparatai mažiau efektyvūs, jei tešmens uždegimą sukelia auksinis stafilokokas ar agalaktinis streptokokas, tačiau jie efektyvesni įveikiant kitus sukėlėjus. Svarbu pažymėti, kad žinant kokiai grupei (kontaginių mikroorganizmų ar aplinkos) priklauso pieno mėginiuose vyraujantys mikroorganizmai, pačiam ūkininkui nesunku nustatyti ir šalinti mastito priežastis.

Daugiau straipsnių apie pieno kokybę rasite čia.

Dalinkis:
Dr. Danguolė Urbšienė

Apie Dr. Danguolė Urbšienė

UAB “Gyvulių produktyvumo kontrolė”, konsultantė.

Konsultavimo sritis: gyvulių produktyvumo kontrolė ir pieno kokybė.

Susiję straipsniai

Comments are closed.