Karvių melžimo ypatumai

melžimo ypatumaiDienotvarkės reikšmė. Karvės būna produktyvios tuomet, kai visi darbai tvarte atliekami visada tuo pačiu laiku. Tada gyvuliai žino ėdimo, mėšlo valymo, melžimo, poilsio laiką. Jų organizmas pasiruošia tuo laiku paimti ir virškinti pašarą, atleisti pieną.

Numatant dienotvarkę, svarbu atskirti gyvulių šėrimo laiką nuo melžimo. Karvės geriausiai pieną atleidžiama tuomet, kai pašeriamos 2 – 4 val. prieš melžimą. Apvirškinusios pašarą ir nejausdamos alkio, melžimo metu jos būna ramios, atiduoda visą pieną. Tačiau prevencijos prieš mastitus tikslais po melžimo naudojant spenių mirkymą antiseptinėse priemonėse, rekomenduojama, kad pamelžtos karvės ilgiau išliktų stovinčios. Todėl jos gali būti šeriamos ir po melžimo.

Visus numatytus darbus atliekant griežtai pagal dienotvarkę (± 2 min.), iš tešmens išmelžiama 90% pieno. Jeigu pagrindiniai gyvulių priežiūros darbai atliekami ± 10 min., ± 20 min., ± 30 min. ribose, pieno išmelžiama atitinkamai 78,4, 75,1 ir 72,2%. Jeigu nuolat laikomasi griežtai nustatytos dienotvarkės, tai antrąjį laktacijos mėnesį pieno kiekis padidėja 28%, trečiąjį – 26 ir ketvirtąjį – 25%. Pieno riebumas padidėja 0,2 – 0,3%. Laikantis griežtos dienotvarkės, ne tik gaunami didžiausi primilžiai, bet ir pagerėja bendras organizmo atsparumas, karvės rečiau serga mastitu. Nesilaikant dienotvarkės paros primilžis iš karvės sumažėja 15 – 25%, pailgėja karvės melžimo laikas, iš tešmens išmelžiama mažiau riebaus pieno.

Karvių melžimo eiliškumas. Kurias bandos karves pradėti melžti pirmiausia, pasirenka melžėja. Jeigu yra „minkštų“, labai greitai atleidžiančių pieną karvių, žinoma, jas reikia melžti pirmiausia. Jeigu tokių karvių nėra, pirmiausia melžiamos jaunos karvės, šviežiapienės, o po to – visos kitos. Gydomos ir sergančios karvės melžiamos paskiausiai. Taip melžiant, sveikiems gyvuliams nepernešami ligų sukėlėjai, ypač sergant tešmens ligomis. Be to, jaunos karvės laktacijos pradžioje nejaučia tikslaus melžimo laiko ir dažnai dar nepradėtos melžti pradeda atleisti pieną.

Karvių užtrūkinimas. Karvių užtrūkinimas prieš veršiavimąsi turi įtakos jų produktyvumui kitoje laktacijoje. Negalima karvių melžti nuo apsiveršiavimo iki apsiveršiavimo. Karvės užtrūkinimo data turi būti žinoma iš anksto. Pagal apvaisinimo datas iš karvių veršingumo kalendoriaus nustatoma apsiveršiavimo data. Karvės užtrūkinamos likus 45 – 60 dienų iki veršiavimosi.

Užtrūkinant karves būtina atidžiai stebėti tešmens būklę. Tuo metu dažnai pasikartoja laktacijos metu ne visiškai išgydyti tešmens uždegimai, atsinaujina lėtiniai tešmens uždegimai. Pradėjus sirgti mastitu, tešmenys gydomi, o praėjus 10 dienų po paskutinio melžimo, tikrinama viso tešmens sveikatos būklė. Užtrūkusi karvė tuomet, kai jos tešmuo visiškai subliūkšta. Toks tešmuo būna 5 – 6 dieną po paskutinio melžimo.

Sergančių karvių melžimas. Sergančioms karvėms melžti rekomenduojama turėti atskirą melžtuvę. Jis nenaudojamas sveikoms karvėms melžti.

Pastebėjus tešmens uždegimo (mastito) požymius, sveiki tešmens ketvirčiai melžiami melžtuvu, o sergantys – rankomis į atskirą indą. Sergančios karvės gali būti nuvedamos į grupės galą ir melžiamos paskutinės. Jeigu grupėje daug karvių, sergančių subklinikiniu mastitu, jas leidžiama melžti melžtuvu, tačiau po kiekvienos karvės melžimo melžtuvas turi būti dezinfekuojamas, pamerkiant melžiklius į kibirą su dezinfekavimo tirpalu. Išmelžtas pienas virintas sunaudojamas ūkyje. Karvėms sergant klinikiniu tešmens uždegimu, melžtuvu melžiami tik ligos neapimti tešmens ketvirčiai, o nesveiki ketvirčiai išmelžiami rankomis.

Iš pažeistų ketvirčių išmelžtas sekretas sunaikinamas, o iš nepažeistų – virinamas ir sugirdomas gyvuliams.

Antibiotikais gydomų karvių pienas brokuojamas atsižvelgiant į tai, kiek laiko antibiotikai išsiskiria su pienu. Tai turi nurodyti gyvulį gydantis veterinarijos gydytojas.

Labai produktyvių karvių melžimas. Labai produktyvių karvių melžimo technologija nesiskiria nuo kitų karvių melžimo technologijos. Skiriasi tik darbų organizavimas.

Labai produktyvios karvės rišamos perdarynėse, esančiose arčiausiai prie pieno surinkimo patalpos ir melžiamos pirmiausiai. Tokių karvių tešmenyje esti daug pieno, todėl atėjus melžimo laikui, dėl tešmens vidinio spaudimo jos greičiau atleidžia pieną. Nepradėjus jų melžti pirmųjų, pienas atleidžiamas ir savaime pradeda tekėti iš spenių. Pavėlavus pradėti melžti, dažnai aktyvus pieno atleidimo laikas būna praėjęs ir karvės ne visiškai išmelžiamos. Taip dažnai kartojantis, pradeda mažėti primilžiai ir pieno riebumas.

Kai bandoje daug produktyvių karvių, melžėjai galima skirti tris melžtuvus. Tačiau tada reikia stebėti, kad melžėjos nenusižengtų melžimo technologijos reikalavimams ruošiant tešmenis ir ypač laiku nuimant melžiklius nuo spenių.

Ką tik apsiveršiavusių karvių melžimas. Didelėse fermose karvėms veršiuoti ir veršeliams laikyti įrengiamos atskiros patalpos, o nedidelėse – karvės veršiuojasi tame pačiame tvarte.

Veršiavimosi patalpoje, priklausomai nuo karvių skaičiaus, įrengiamas mechanizuotas melžimas į pieno linijas didelėse fermose arba į melžtuves.

Gali būti įrengiamas ir mišrus melžimo būdas: pagrindinė apsiveršiavusių karvių dauguma melžiama į pieno linijas, o tik ką apsiveršiavusios karvės – į melžtuves. Melžimo įrenginiai ir melžtuvės veršiavimosi patalpoje turi būti tokios pat rūšies, kaip ir pagrindiniame tvarte.

Jeigu apsiveršiavusi karvė gerai jaučiasi ir jos tešmuo sveikas, melžtuvu galima melžti pirmą dieną po apsiveršiavimo. Melžtuvais negalima melžti karvių, kurių labai pabrinkęs tešmuo arba kurios serga mastitu.

Po veršiavimosi praėjus 0,5 – 1 val., karvę būtina pamelžti. Prieš melžimą tešmuo nuplaunamas šiltu 40 – 450C vandeniu ir dezinfekuojamas 1% chloramino B ar kitu dezinfekciniu tirpalu. Po to numelžiamos pirmosios krekenų čiurkšlės. Vertinama krekenų spalva ir kvapas. Sveikos karvės krekenose neturi būti kraujo ar pūlių.

Numelžus pirmąsias pieno čiurkšles, tešmuo rankomis masažuojamas iš apačios į viršų limfagyslių kryptimi ne ilgiau kaip minutę. Tai padeda greičiau pasišalinti skysčiui iš tešmens audinių ir jam atgauti normalią būklę. Baigus masažuoti tešmenį, ant spenių užmaunami melžikliai.

Pasibaigus krekenų išsiskyrimo laikotarpiui ir atslūgus tinimui (edemai), po septynių dienų tešmuo masažuojamas iš viršaus į apačią.

Jeigu apsiveršiavusios karvės tešmuo skausmingas, edemiškas, diagnozuojamas mastitas, tokios karvės melžiamos rankomis, kol visiškai pasveiksta. Tačiau nustatyta, kad ilgiau kaip penkias dienas karves melžiant rankomis, jos sunkiau pripranta prie melžimo melžtuvais ir pieno kiekis per laktaciją būna mažesnis negu tų karvių, kurios iš karto po veršiavimosi pradedamos melžti melžtuvais.

Labai svarbu iš karto po veršiavimosi pirmaveršes pradėti melžti melžtuvais. Tada karvės gerai atleidžia pieną ir nereikia jų papildomai pratinti. Kad pirmaveršės gerai atleistų pieną ir visiškai būtų išmelžtos melžtuvais, ant spenių prieš maunant melžiklius, reikia gerai paruošti jų tešmenį. Tai turi trukti 30 – 40 sekundžių. Jeigu pirmaveršės gerai atleidžia pieną, tai baigiant melžti melžtuvu, tešmuo visiškai išmelžiamas ir papildomai baigti melžti rankomis nereikia. Taip galima gyvulius lengvai įpratinti visą pieną atiduoti melžiant melžtuvu.

Melžiant apsiveršiavusias karves, labai svarbu laikytis griežtų sanitarijos taisyklių. Kad neplistų įvairios tešmens ir lytinių organų ligos, karvių perdarynės turi būti gausiai kreikiamos geros kokybės šiaudais, palaikoma švara. Melžimo inventorių būtina kruopščiai plauti ir po kiekvieno melžimo gerai dezinfekuoti. Pamelžus tešmens uždegimu sergančią karvę, reikia gerai išplauti ir išdezinfekuoti ne tik melžtuvę, bet ir melžėjos rankas. Negalima melžti sveikų karvių nenuplautomis ir nedezinfekuotomis rankomis, nes apsiveršiavusių karvių organizmas jautrus bet kokiai infekcijai.

Daugiau straipsnių apie pieno kokybę rasite čia.

Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.

Parengė dr. D. Urbšienė.

Gyvulininkystės žinynas, LSMU Gyvulininkystės institutas.

Dalinkis:
Dr. Danguolė Urbšienė

Apie Dr. Danguolė Urbšienė

UAB “Gyvulių produktyvumo kontrolė”, konsultantė.

Konsultavimo sritis: gyvulių produktyvumo kontrolė ir pieno kokybė.

Susiję straipsniai

Comments are closed.