Karvių užtrūkinimo laikotarpio svarba

images

Melžiamų karvių tešmeniui reikia užtrūkinimo arba poilsio laikotarpio iki veršiavimosi, siekiant optimizuoti pieno gamybą vėlesnės laktacijos laikotarpiu. Ši laktacijos ciklo fazė dar vadinama sausuoju laikotarpiu.

Pasirengimas kitai laktacijai

Būtinas 45-60 dienų sausasis laikotarpis, nes po trumpesnio nei 40 dienų užtrūkinimo karvės duoda mažiau pieno palyginus su optimaliu primilžiu. Didžiausias primilžis – po 40-70 dienų sausojo laikotarpio; sausasis laikotarpis, trumpesnis nei 40 dienų arba ilgesnis nei 91 diena, neigiamai paveikė vėlesnį primilžį. Rekomenduojamas 55 dienų užtrūkinimo laikotarpis pirmosios laktacijos karvėms ir mažiausiai 45 dienų – vyresnio amžiaus.

Kažkada vyravo nuomonė, kad melžiamoms karvėms reikia užtrūkinimo laikotarpio, kad papildytų mitybos rezervą. Tačiau dabar žinoma, kad pieną gaminančios aktyvios ląstelės turi regresuoti, tapti nesekrecinėmis, pasirengti kitai laktacijai. Po apsiveršiavimo šios ląstelės vėl suaktyvėja, taip pat susiformuoja naujos pieno gamybos ląstelės. Taigi, pieno gamybos audinių daugėja nuo vieno laktacijos laikotarpio iki kito. Kitos laktacijos metu pieno gamyba bus 25-30 proc. mažesnė, jei nebuvo užtrūkinimo laikotarpio.

Melžiamų karvių bandoje ne laktacijos laikotarpiu vyksta pieno liaukų infekcijos dinamika. Ankstesnės laktacijos infekcijos, taip pat naujos infekcijos užtrūkinimo laikotarpiu infekuoja daugiau tešmens ketvirčių kiekvienos paskesnės laktacijos metu. Melžiamų karvių bandos sausojo laikotarpio įtaka sergamumui mastitu lėmė užtrūkusių karvių gydymo plėtrą, kaip būtiną mastito kontrolės komponentą siekiant sunaikinti esamas infekcijas ir išvengti naujų.

Sausojo laikotarpio fiziologija

Tešmens fiziologija ne laktacijos laikotarpiu labai skiriasi nuo laktacijos laikotarpio. Pagrindinė pieno liaukos funkcija laktacijos laikotarpiu – nuolat sintezuoti ir sekretuoti didelius pieno kiekius. Tačiau užtrūkinimo laikotarpiu pieno liaukos progresuoja trimis etapais:
1. Aktyvi involiucija. 2. Ramybės involiucija. 3. Priešpienio (krekenų) susidarymas.

Aktyvios involiucijos laikotarpis prasideda nutraukus reguliarų melžimą ir baigiasi maždaug likus 3-4 savaitėms iki sausojo laikotarpio. Ramybės involiucija neturi atskiros pradžios arba pabaigos, bet tai yra laikotarpis, per kurį tešmuo ilsisi, yra ne laktacijos fazėje. Šio etapo trukmė padidės ar sumažės proporcingai sausojo laikotarpio trukmei. Priešpienis pradeda gamintis 1-3 savaitės iki veršiavimosi. Šiam laikotarpiui būdinga:
1. Vystosi pieną gaminančios ląstelės. 2. Kaupiasi antikūnai. 3. Prasideda didelė pieno sekrecija.

Taigi, tiek sausojo laikotarpio pradžioje, tiek pabaigoje pieno liauka yra tarpinės būklės, t. y. arba po, arba prieš aktyvią pieno sintezės ir sekrecijos būklę. Šiais pereinamaisiais iš vieno į kitą etapą laikotarpiais padidėja tešmens jautrumas naujai infekcijai. Išsami informacija apie tris sausojo laikotarpio etapus pateikiama žemiau.

Aktyvi involiucija

Sausasis laikotarpis prasideda baigus melžti, tačiau pieno liauka ir toliau gamina bei išskiria pieną, kuris kaupiasi pieno liaukoje. Tyrimai parodė, kad tešmenyje susikaupia maždaug 75-80 proc. paskutinės melžimo dienos pieno, o maksimalus skysčių kiekis susikaupia 2-3 dieną. Pieno kiekis žymiai sumažėja ketvirtąją involiucijos dieną, o skysčių tūris toliau kas dieną mažėja.

Pieno spaudimo padidėjimas, kaip manoma, skatina aktyvius involiucijos procesus, todėl ryškiai pakinta pieno sudėtis. 3-4 sausojo laikotarpio dieną sumažėja pieno riebalų, kazeino ir laktozės sintezės lygis, 7 dieną žymiai padidėja antikūnų ir somatinių ląstelių koncentracija.

Būdinga aktyvios involiucijos kaita, kai labai padidėja geležį surišančio baltymo, laktoferino koncentracija. Šis baltymas yra nespecifinė involiucinės pieno liaukos apsauga, be to, ypač svarbus apsaugai nuo koforminių infekcijų. Laktoferinas trukdo šių mastitą sukeliančių bakterijų augimui dėl jo gebėjimo surišti geležį tešmenyje. Taigi, patekusios bakterijos priverstos konkuruoti su laktoferinu dėl geležies, t. y. maistinės medžiagos, kurioms reikia patogenų, panašių į koliformus, normaliam augimui. Be to, laktoferinas gali tiesiogiai nukreipti leukocitų judėjimą į pieno audinį involiucijos metu ir skatinti jų veiklą.

Naujų infekcijų dažnis žymiai padidėja per aktyvios involiucijos procesą ir daugiau nei šešis kartus, palyginti su laktacijos laikotarpiu. Daugeliu bandų atveju įrodyta, kad šis užsikrėtusių tešmens ketvirčių padaugėjimas veršiavimosi metu yra atsakingas už aukštą infekcijos lygį laktacijos laikotarpiu. Negydant užtrūkusių karvių, maždaug 10 proc. su vidutine infekcija pasireikš tešmens ketvirčių uždegimas, o tai sąlygoja pieno gamybos nuostolius.

Veiksniai, kurie turi įtakos naujoms infekcijoms ankstyvuoju sausuoju laikotarpiu:
1. Dėl vidinio tešmens slėgio sutrumpėja ir išsiplečia spenio kanalas, todėl bakterijoms lengviau patekti. 2. Tešmens turinys reguliariais laikotarpiais nebepašalinamas, todėl nutraukiamas ir bakterijų pašalinimas. 3. Nevyksta spenių ir tešmens antiseptinimas, todėl mastitą sukeliančios bakterijos kaupiasi ant odos. 4. Per pirmąsias tris involiucijos dienas vyksta minimalūs pieno sudėties pokyčiai, todėl natūralių apsaugos veiksnių tik šiek tiek padidėja įprastam pieno lygiui pažeidžiamu laikotarpiu. 5 . Leukocitai, kurie yra pagrindinė pieno liaukos bakterijų pašalinimo priemonė, dalyvauja šalinant suirusias pieno gamybos ląsteles ir pieno komponentus, o ne bakterijas. 6. Tirpūs komponentai, esantys involiucinės liaukos sekrete, gali susilpninti leukocitų veiklą. 7. Padidėjęs išskyrų klampumas gali turėti slopinamąjį poveikį leukocitams, dėl to sumažėja fagocitozė.

Sausuoju laikotarpiu paprastai rekomenduojamas visų karvių tešmens ketvirčių veiksmingas gydymas. Taip gydomos visos esamos infekcijos, apsaugoma nuo naujų infekcijų, kurios kiltų iškart pasibaigus sausajam laikotarpiui, be to, nereikia laboratorinių tyrimų, norint nuspręsti, kuriuos tešmens ketvirčius gydyti. Naujos infekcijos yra dažnesnės veršiavimosi metu nei sausuoju laikotarpiu, kai taikomas veiksmingas gydymas, o ne gydomi visų karvių tešmens ketvirčiai.

Gerai žinomas veterinaras Chino iš Kalifornijos (JAV) rekomenduoja tokį antiseptikos ir sėkmingo gydymo sausuoju laikotarpiu protokolą:
1. Atskirti užtrūkusias karves. Atskirti karves, kurioms turi būti pasibaigusi laktacija, kas pažymėti, dar kartą nustatyti veršingumą ir atskirti nuo melžiamų karvių bandos. 2. Parengti medžiagas. Prieš gydymą pamerkti baltos chirurginės marlės tamponus į 70 proc. izopropilo alkoholį (švariame inde). Įstatyti mastito gydymui skirtus kateterius nukreipiant galą žemyn švariame ir sausame stove. 3. Numelžti tešmens ketvirčius. Numelžti kiekvienos karvės kiekvieną tešmens ketvirtį naudojant gerą melžimo techniką. 4 . Antiseptinti spenius. Po melžimo pamerkti visus spenius į švarų, šviežią, veiksmingą spenių vilgymo tirpalą (švariame inde). 5. Nuvalyti spenių galus. Pradėti nuo tolesnių spenių kiekvienoje tešmens pusėje, antiseptinti spenių galus, kiekvieną valyti kelias sekundes su atskiru tamponu, kuris suvilgomas antiseptiniu tirpalu. 6. Užtrūkusių karvių gydymas. Pradedant nuo priekinių tešmens spenių atliekama infuzija į kiekvieną ketvirtį su vienkartiniais švirkštais su vet. preparatais, skirtais karvių užtrūkinimui, naudojant dalinį įvedimo metodą. 7. Spenių vilgymo procedūros. Iškart po gydymo suvilgyti visus spenius vilgymo tirpalu. 8. Identifikuoti galvijus. Būtina pažymėti kiekvieną gydytą karvę bandoje. Tai padės sumažinti tikimybę melžti užtrūkusias gydytas karves. Gydytų karvių vieta nuo melžiamų karvių bandos turi būti saugoma vartais ir tvora.

Ramybės involiucija

Pieninių galvijų bandos valdymo metodas, kuris sukelia minimalų stresą, yra veršiavimosi ir sausojo laikotarpio 45-60 dienų intervalai, tai lemia, kad involiucijos procesas, kurį reguliuoja hormonai, baigsis prieš krekenų susidarymą. Nesutapus šiems dviem įvykiams, gali būti mažesnis nei optimalus hormonų sukeltas laktogeninis tešmens audinio atsakas. Taigi, laktacija po trumpesnio nei 40 dienų sausojo laikotarpio gali sąlygoti mažesnį nei optimalus primilžį. Kad užtrūkinimo trukmė būtų minimali, veršingų melžiamų karvių tešmuo gali būti laikomas ramybės involiucijoje tik labai trumpą laiką. Vis dėlto karvėms, kurios neveršingos, arba kai sausasis laikotarpis trunka 60 dienų ar daugiau, pieno liaukose ilgesniam laikui nusistovi pastovi involiucija. Šiuo laikotarpiu palaikomas labai mažas skysčių tūris, žymiai sumažėja pieno sudedamųjų dalių koncentracija, o antikūnų ir laktoferino koncentracija padidėja.

Sergamumas naujomis infekcijomis šiuo užtrūkinimo laikotarpiu yra pats mažiausias. Laipsnis, kuomet visiškai pieno nesekretuojantis tešmuo gali atsispirti naujai infekcijai, priklauso nuo bakterijų rūšies. Pavyzdžiui, involiucinės liaukos gana atsparios koliforminei infekcijai, tačiau jautrios kai kuriems streptokokams. Labai sumažėjęs naujų infekcijų dažnis pastovios (ramybės) involiucijos metu iš dalies gali būti susijęs su dideliu antibakterinių veiksnių, tokių kaip antikūnai, sekrecija, bet šiuo metu bakterijoms taip pat lengviau prasiskverbti per spenio kanalą. Spontaniniai pasveikimai yra dažni, kartais pasitaiko visiškai involiucinio tešmens ūminių klinikinių mastito atvejų.

Priešpienio (krekenų) susidarymas

Priešingai aktyviai pieno gamybos audinių involiucijai ankstyvuoju užtrūkinimo laikotarpiu šiuo laiku vykstantys pokyčiai skirti pieno liaukai pasiruošti sekretuoti pieną. Pagrindinė pieno liaukos funkcija šiuo laikotarpiu – krekenų gamyba ir kaupimas. Unikali krekenų savybė – didelė antikūnių, kurie yra būtini naujagimiui veršeliui, koncentracija.

Pieno komponentų koncentracija pradeda didėti likus maždaug dviem savaitėms iki veršiavimosi. Likus penkioms dienoms iki veršiavimosi, labai padidėja pieno riebalų, kazeino ir laktozės kiekiai. Per paskutines dvi savaites skysčio tūris tešmenyje didėja lėtai ir žymiai padidėja likus 1-3 dienoms iki veršiavimosi, prasideda sparti sekrecija.

Likus maždaug dviems savaitėms iki veršiavimosi, sumažėja laktoferino koncentracija, antimikrobinės savybės, ypač atsparumas koliforminėms bakterijoms. Antikūnų koncentracija pradeda didėti likus 2-3 savaitėms iki veršiavimosi, didžiausia koncentracija susidaro likus maždaug 5-10 dienų. Koncentracija mažėja, nes prasidedant didelei pieno liaukos sekrecijai kaupiasi skystis. Tačiau antikūnų koncentracija krekenose yra maždaug 80 kartų didesnė nei piene.

Polinkis naujoms infekcijoms, kurias sukelia aplinkos sukėlėjai, pavyzdžiui, streptokokai ir koliformai, didėja tik iki veršiavimosi. Tai susiję su:
1. Padidėjusiu skysčių tūriu ir spenio kanalo išsiplėtimu, todėl lengviau patenka bakterijos.
2. Sumažėjusiu skaičiumi leukocitų bei jų gebėjimo „praryti“ mikroorganizmus praradimu.
3. Mastito mikroorganizmų augimu, kai jie augimo metu naudoja pieno komponentus.
4. Sumažėjusiu pieno antimikrobiniu aktyvumu (baktericidine pieno face).
5. Užtrūkusių karvių gydymo antimikrobinio aktyvumo nelieka arba jis mažas.
Veršiavimosi metu padaugėja naujų infekcijų, todėl joms sumažinti rekomenduojama švari ir sausa aplinka. Šiaudai arba neorganiniai pakratai veršingoms karvėms yra geriau nei pjuvenos, kuriose dauginasi koliforminės bakterijos.

Karvių laktacijos užbaigimo metodai

Metodas, kuris parenkamas karvių laktacijai baigti, turi įtakos naujų tešmens infekcijų dažniui. Pagrindiniai metodai: 1 Staiga nutraukiamas melžimas ir pradedamas karvės gydymas. 2. Paskutinę laktacijos savaitę melžimas su pertrūkiais tik kartą per dieną ir po paskutinio melžimo pradedamas karvės gydymas. Kai kartu skiriamas gydymas ir sumažintos energijos pašarai, tinkami abu metodai, nėra naujų infekcijų dažnio skirtumo. Tačiau, vieno tyrimo duomenimis, naujų infekcijų veršiavimosi metu buvo daugiau, kai karvės gydymas nepradedamas palyginus su staiga nutraukiamu melžimu. Paskutinę laktacijos savaitę melžiant su pertrūkiais ir šeriant tik laisvai pasirenkamu šienu, didėja apsauginių pieno veiksnių, pavyzdžiui, leukocitų ir antikūnų, bet naujų infekcijos dažniui jų poveikis abejotinas.

Nepriklausomai nuo to, kuris metodas būtų taikomas, rekomenduojama gydyti visus keturis visų karvių tešmens ketvirčius.

Kai karvės trūkinamos sumažėjus pieno kiekiui, sekrecinis audinys mažiau aprūpinamas krauju, nes sumažėja audinių aprūpinimas krauju. Todėl, jei karvė serga mastitu – mažesnis toksinų pašalinimas iš uždegimo apimtos vietos.

Melžimo prieš veršiavimąsi poveikis naujų infekcijų pasireiškimui veršiavimo metu

Naujų infekcijų iki veršiavimosi gali rastis susikaupus tešmenyje krekenoms ir dėl struktūrinių spenio kanalo pokyčių. Taip nutinka dėl paprasto keratino kamščio, todėl gali patekti bakterijų. Be to, spenių edema gali trukdyti:
1. Susitraukti sfinkterio raumenims. 2. Melžiant sumažinti tešmens slėgį. 3. Išstumti bakterijas iš spenio kanalo. Taigi, melžiant prieš veršiavimąsi, bandoma sumažinti infekcijos riziką, taip pat skatinti pieno gamybą.

Dauguma melžimo prieš veršiavimąsi tyrimų rodo, kad:
1. Pikinis primilžis prasideda anksčiau. 2. Nesikeičia parezės ir ketozės dažnis. 3. Pirmasis melžimo stresas nesutampa su veršiavimosi stresu. Moksliniai tyrimai JAV, Kurių metu tirtos septynios karvių bandos, parodė, kad karvės melžiamos su kartus per parą 14 dienų iki numatomo veršiavimosi, per pirmąjį laktacijos mėnesį patyrė mažiau mastito atvejų, kuriuos sukėlė aplinkos streptokokai ir Escherichia coli, nei karvės melžiamos praėjus 12 val. po apsiveršiavimo.

Karves melžiant prieš veršiavimąsi, naujų infekcijų sumažėja tikriausiai dėl to, kad:
1. Du kartus per parą antiseptinamas tešmuo. 2. Iš spenio kanalo pašalinami galimi mastito sukėlėjai. 3. Vilgomi speniai. Pieno primilžis ar pieno gamybos trukmė laktacijos metu nesiskyrė. Nereikėtų pamiršti, kad, melžiant prieš veršiavimąsi, pasišalina krekenų antikūnai, todėl krekenos turi būti išsaugotos (užšaldomos) ir atiduodamos veršeliui, jam gimus. Tačiau būtina įsitikinti, kad krekenos yra geros kokybės.

Spenių vilgymas užtrūkinimo laikotarpiu ir spenių kamščiai

Mastitą sukeliančios bakterijos kaupiasi ant spenių galų netrukus po užtrukinimo, todėl, bandant sumažinti jų populiacijas ir galimas naujas infekcijas, speniai vilgomi ir ankstyvuoju užtrūkinimo laikotarpiu. Vienas tyrimas parodė, kad spenių vilgymas 5 proc. jodo tinktūra karvei užtrūkus ir po 24 val. žymiai sumažino naujų Staphylococcus aureus infekcijos atvejų pasireiškimą, bet ne Streptococcus uberis. Priešingai, infekcijos sumažėjimo nenustatyta, kasdien panardinanat į jodo 1 proc. tirpalą po užtrūkinimo, psetunias dienas. Be to, mirkymas 0,5 proc. jodo tirpale du kartus per parą, 7 dienas iki veršiavimosi, nesumažino naujų infekcijųs dažnio.

Prieš naudojant spenių kamščius tikslinga naudoti antibiotikus. Tyrimai su bismuto ir parafino pagrindu pagamintu spenių kamščiu, kuris įkišamas į spenio cisterną, parodė, jog gerokai sumažėjo naujų infekcijų procentas užtrūkinimo laikotarpiu po eksperimentinės bakterijų invazijos. Panašūs rezultatai ir su antibiotikų kamščiu. Apskritai kamštis spenio kanalą ir cisternoje lieka 3-4 savaites, kau kurie iškrenta sausuoju laikotarpiu per kanalą.

Visai nesenai buvo vertinamas naftos pagrindu sukurtas spenių kamštis su bismuto subnitratu, kuris buvo naudojamas karvei užtrūkus. Buvo patikrintos dvi procedūros:
1) spenių kamštis (kontrolinė grupė); 2) spenių kamštis, kuriame yra antibakterinių maistui tinkamos kokybės mikroorganizmų Lactobacillus lactis (gydymo grupė). Po infekavimo Streptococcus dysgalactiae užsikrėtė 61 proc. kontrolinės grupės karvių tešmens ketvirčių ir 6 proc. gydymo grupės tešmens ketvirčių. Taigi, ši mastito profilaktika be antibiotikų gali ne tik užkirsti kelia naujoms infekcijoms, bet ir sumažinti antibiotikų vartojimą.

Spenius bandyta užverti kitų rūšių hermetikais, dedamais ant spenio odos paviršiuje, todėl spenių gale turėtų išlikti visą užtrūkinimo laikotarpį iki keratino kamščio susiformavimo spenio kanalą. Kanadoje atliktų tyrimų metu vertinti įvairios sudėties produktai parodė, kad vidutinis laikotarpis, kai kamščiai spenyje išbuvo vidutiniškai 6,3 dienos (1-15 dienų). Kito tyrimo duomenimis, dauguma spenių kamščių išliko bent tris dienas. Šio tyrimo metu speniai buvo panardinami vieną kartą į hermetiką po karvės gydymo ir vėl maždaug 10-14 dienų iki veršiavimosi. Speniai buvo mirkomi dar kartą kaip numatyta, kol karvė veršiavosi. Naujų užtrūkinimo laikotarpio infekcijų sumažėjo daugiau kaip 50 proc. naudojant hermetiką, be jokių žalingų padarinių spenių audiniams arba spenių galams. Panašaus tyrimo metu nenustatyta jokios spenių kamščių naudos mažinant naujų infekcijų dažnį užtrūkinimo laikotarpiu. Šis hermetikas spenių paviršiuje laikosi geriau, jei yra saugomas 4 laipsnių Celsijaus temperatūroje ir uždedamas šaltas, nes tada jis yra klampesnis. Beje, vieno tyrimo metu naudojant produktą šiltomis ir drėgnomis sąlygomis, jo veiksmingumas buvo abejotinas.

Šaltinis: Kaip laimėti kovą prieš mastitą / W. Nelson PHILIPOT, Stephen C. NICKERSON, Arūnas RUTKAUSKAS, Saulius TUŠAS. – Kaunas: Vitae Litera, 2011.

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Comments are closed.