Kas yra pašarų priedai?

pasaru priedai

ES pašarus ir maistą reglamentuojantys teisės aktai paremti principu, jog pašarų ir maisto verslo įmonės atsako už tai, kad pašarai ir maistas atitiktų saugos reikalavimus visais gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais.  Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus l. e. p. vedėjo pavaduotoja Snieguolė Trumpickaitė-Dzekčiorienė pabrėžė, kad gyvulininkystės verslo pelningumas tiesiogiai priklauso nuo naudojamų pašarų saugos ir kokybės.

Pašarų priedai

Vienas iš itin svarbių pašarų komponentų yra priedai. Tai yra medžiagos, mikroorganizmai ar preparatai, kurių sąmoningai dedama į pašarus, kad pagerintų pašarų ar gyvūninių produktų savybes, patenkintų gyvūnų mitybos poreikius, teigiamai veiktų skrandžio ir žarnyno mikroflorą, pašaro virškinamumą ar darytų kokcidiostatinį ar histomonostatinį poveikį.

Tačiau gana dažnai problemų kyla todėl, kad supainiojamos pašarų produktų sąvokos. ES teisės aktuose pašarai suskirstyti į tam tikras rūšis: pašarų žaliavos, pašarų papildai, visaverčiai pašarai, premiksai ir pašarų priedai. Nekalbant teisiniais terminais, galima teigti, kad pašarų priedai – vitaminai, mikroelementai, fermentai, mikroorganizmai, birumą gerinančios medžiagos, konservantai ir pan.

Premiksai yra vieno ar kelių pašarų priedų mišinys su užpildu (pašarų žaliavomis, pvz., kviečių sėlenomis), neskirtas tiesioginiam gyvūnų šėrimui. Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus l. e. p. vedėjo pavaduotoja S.Trumpickaitė-Dzekčiorienė teigė, kad pašarų priedai ir premiksai yra pakankamai koncentruoti produktai, todėl jie naudojami pramoninėje pašarų gamyboje, t. y. ten, kur technologinės galimybės padeda užtikrinti homogenišką šių medžiagų pasiskirstymą pašaruose.

Premiksai dažnai painiojami su pašarų papildais (greičiausiai tai susiję su anksčiau galiojusių ir dabartinių sąvokų skirtumais). Gyvūnų savininkai turėtų žinoti, specialistės teigimu, kad pašarų papildus galima tiesiogiai naudoti gyvūnams šerti, nes juose nėra tiek daug pašarų priedų, kiek gali būti premiksuose.

Pašarų priedų klasifikavimas

Pašarų priedai skirstomi į 4 kategorijas: technologiniai priedai (konservantai, antioksidantai, emulsikliai, birumą gerinančios medžiagos, silosavimo medžiagos ir kt.), jusliniai priedai (dažikliai, aromatinės medžiagos), maistiniai priedai (vitaminai, provitaminai, mikroelementai, aminorūgštys ir kt.) ir zootechniniai priedai (virškinamumą gerinančios medžiagos, žarnyno mikrofloros veiklą gerinančios medžiagos ir kt.). Šios kategorijos skirstomos į funkcines grupes. Pavyzdžiui, zootechniniai pašarų priedai skirstomi į šias funkcines grupes: virškinamumą gerinančios medžiagos (pvz., fermentai), žarnyno floros stabilizatoriai (pvz., mikroorganizmai), medžiagos, palankiai veikiančios aplinką, ir kiti zootechniniai priedai (mikroorganizmai, organinės rūgštys, augaliniai ekstraktai, kitos medžiagos, gerinančios gyvūnų produktyvumo parametrus ar teigiamai veikiančios aplinką).

ES autorizuoti pašarų priedai

Naudoti ir tiekti į rinką galima tik ES autorizuotus pašarų priedus.Vadinasi, pašarų priedai neautorizuojami nacionaliniu mastu. Europos Komisija skelbia ES autorizuotų (leidžiamų naudoti) pašarų priedų registrą, kurį galima rasti internete šiuo adresu: http://ec.europa.eu/food/food/animalnutrition/feedadditives/registeradditives_en.htm 

Registras nuolat atnaujinamas, todėl juo patogu naudotis. Tiek premiksų, tiek pašarų papildų autorizuoti ES nereikia, tačiau šiuose produktuose negali būti ES neautorizuotų pašarų priedų.

Pašarų priedų autorizacija – jų saugos ir veiksmingumo vertinimas. Autorizuojami tik tie pašarų priedai, kurių veiksmingumas ir sauga (gyvūnams, vartotojams, aplinkai) yra teigiamai įvertinti. Taigi, jei laikantis autorizacijoje nurodytų sąlygų į pašarus įdedama ES autorizuotų pašarų priedų, jie nedaro neigiamo poveikio vartotojui, gyvūnui, aplinkai.

Tinkamai naudojant pašarų priedus, deramai šeriant gyvūnus, galima išnaudoti genetinį gyvūnų produktyvumo potencialą ir pasiekti geriausių produktyvumo rezultatų. Gyvūnų genetinių galimybių ir mitybos poreikių išmanymas padėjo pagerinti pašarų pasisavinimą, padidinti gyvulininkystės produktyvumą. Vadinasi, naudojantis mokslo laimėjimais, tam pačiam gyvūninių produktų kiekiui gauti sunaudojama mažiau pašarų. Tokie pašarų priedai kaip fermentai, mikroorganizmai, organinės rūgštys, padeda padidinti gyvūnų produktyvumą. Tačiau, anot S.Trumpickaitės-Dzekčiorienės, svarbu žinoti, kad ES draudžiama kaip pašarų priedus naudoti augimą skatinančias medžiagas – antibiotikus ar hormonus.

Daugiau straipsnių apie šėrimą rasite čia.

Daugiau apie pieno ūkio valdymą rasite čia.

NMVRVI inf.

valstietisLT

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *