Keičiama žemės mokesčio tvarka

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Bronius Bradauskas tvirtina, kad buvo būtina keisti žemės mokestį, kadangi anksčiau numatytas mokestis kai kuriems savininkams padidėjo net dešimtis kartų.

Bronius Bradauskas: „Daviau nurodymą parengti įstatymo projektą, kuriuo būtų stabdoma dabartinė žemės mokesčio tvarka. <…> Priėmus tokį įstatymą automatiškai vėl įsigaliotų senoji tvarka, o iki metų pabaigos būtų parengta ir priimta nauja šio mokesčio koncepcija. Mano vizija – mokestis už gyvenamosios paskirties žemę turi būti vienodas. Juk pensija vienoda tiek Vilniuje, tiek Šalčininkuose.“

B. Bradausko teigimu, toks sprendimas buvo priimtas po pasitarimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi.

Nuo sausio įsigaliojus Žemės mokesčio įstatymo pataisoms, mokesčio pagrindu tapo ne žemės derlingumas (nominali vertė), kaip iki tol, o rinkos kaina paremta vertė. Be to, savivaldybių taryboms numatyta teisė nustatyti konkretų mokesčio tarifą – nuo 0,01 iki 4 proc. Savivaldybė gali nustatyti skirtingus tarifus, atsižvelgdama ir į žemės paskirtį – ar ji skirta gyvenamajai teritorijai, ar komercinei aplinkai, ar, pavyzdžiui, žemės ūkio produkcijai auginti.

Kadangi naujoji tvarka atrišo rankas savivaldybėms nustatyti šio mokesčio tarifus, beveik visos pajūrio savivaldybės yra suplanavusios šiemet jo surinkti daugiau nei pernai. Štai Klaipėdos savivaldybė, anot jos Finansų ir turto departamento direktorės Aldonos Špučienės, šiemet planuoja gauti 1,24 mln. litų žemės mokesčio – beveik 26 proc. daugiau nei pernai (980 tūkst. litų). Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos nario Kęstučio Kristinaičio teigimu, pradėjus mokestį skaičiuoti nuo rinkos vertės, o ne nuo žemės derlingumo, mokestinė bazė padidėjo apie 95 proc. sklypų, o šuoliai miestų centruose – net iki 60 kartų.

Todėl atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją, Socialdemokratų partijos frakcijos narys Arvydas Mockus siūlo mažinti žemės mokesčio tarifo maksimalią ribą nuo anksčiau numatytų 4 proc. iki 1 proc.

„Būtina nedelsiant imtis priemonių ir sumažinti žemės mokesčio tarifo maksimalią ribą, kad žemės mokestis taptų ne baudimo priemone, o atitiktų savo prigimtį, ir kad asmuo už tos pačios paskirties žemę (nepriklausomai nuo to, kuriame rajone ji yra) mokėtų žemės mokestį, nustatytą pagal aiškų ir pagrįstą tarifą. Taip pat svarbu, kad įstatyme neliktų nuostatų, leidžiančių skirtingai interpretuoti tą pačią normą ir keliančių sumaištį tarp mokesčio mokėtojų“, – teigia A. Mockus.

Taipogi pastarasis siūlo atsisakyti žemės mokesčio tarifų diferencijavimo pagal žemės sklypo naudojimo ar nenaudojimo kriterijų, mokestinę vertę mažinantį koeficientą taikyti visų paskirčių žemei.

Žemės mokesčio įstatymo pataisose siūloma leisti žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu ši vertė skiriasi nuo nustatytosios masinio vertinimo būdu daugiau kaip 10 proc.

„Teisinga būtų visais atvejais pripažinti individualų žemės sklypo vertės nustatymą mokestine verte, jei žemės sklypo savininkas to prašo. Tačiau, siekiant kad procesas būtų sąžiningas ir kad būtų išvengta piktnaudžiavimų, tikslinga būtų nustatyti didesnį kaip 10 procentų skirtumo tarp individualaus ir masinio vertinimo ribą“, – sako A. Mockus.

Naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatyme yra įtvirtintas daugiau kaip 20 proc. skirtumas.

A. Mockaus teigimu, pirminis Žemės mokesčio įstatymo pataisų siūlytojas yra Lietuvos žemės savininkų sąjunga.

Parengta pagal ELTA informaciją.

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Comments are closed.