Kenksmingos medžiagos aptinkamos piene

kenksmingos medžiagos piene

Pesticidai. Pesticidai, kurių daugelis yra nuodingi, į pieną dažniausiai patenka per pašarus. Toks pienas ypač pavojingas vaikams. Vartojant pesticidus, reikia griežtai laikytis jų vartojimo taisyklių. Dauguma pesticidų atsparūs aukštai temperatūrai, todėl, pieną pasterizuojant, nesuyra.

Pienas ir pieno produktai, kuriuose aptinkama gyvsidabrio preparatų, karbamino rūgšties darinių (sevino, baigono, cinebo, TMTD, polikarbacino ir kt.), daug organinių chloro junginių ir kitų pesticidų, maistui nevartojami.

Karvių, apdorotų terapinėmis fosforo organinių preparatų (chlorofoso, metafoso, karbofoso, DDVF, baitekso, troleno ir kt.) dozėmis, pienas maistui gali būti vartojamas tik praėjus 3 dienoms po apdorojimo. Šių 3 dienų pienas, pavirintas 1 val., gali būti sušeriamas gyvuliams. Karvių, apsinuodijusių organiniais fosforo preparatais, pienas naikinamas 15 dienų po gyvulio susirgimo.

Pienas ar pieno produktai, kuriuose rasta pesticidų aldrino, atrazino, baitekso (lebaicido), bazudino, 2,4-D grupės herbicidų, heptachloro, dikrezilo, dinitroortokrezolio, dichloršlapalo, metafoso, metoksichloro, nitrafeno, polichlorkamfeno, polichlorpineno, tiofoso, TMTD, troleno, chlorofoso, ciodrino, cinebo, žmonių maistui nevartojami.

Pesticidai piene nustatomi biologiniais, biocheminiais bei fiziniais – cheminiais metodais. Iš pastarųjų dažniausiai naudojami chromatografijos, spektrometrijos, kolorimetrinis ir kiti metodai.

Sunkieji metalai. Labai nuodingais sunkaisiais metalais (švinu, gyvsidabriu, kadmiu) pienas dažniausiai užsiteršia endogeniškai. Sunkieji metalai į aplinką patenka su pramonės atliekomis, automobilių išmetamosiomis dujomis, pesticidais bei trąšomis, po to per pašarą – į karvių organizmą. Gyvsidabris į gyvulio organizmą, o iš ten – į pieną, gali patekti apsinuodijus gyvsidabrio preparatais (granozanu, merkuranu), beicuotais grūdais arba gyvsidabrio preparatais gydant išoriškai. Nedidelė dalis gyvsidabrio pro odą rezorbuojasi į kraują, o iš ten patenka į pieną.

Pastebėta, kad karvių piene švino, kadmio ir gyvsidabrio būna kelis kartus daugiau tose vietovėse, kuriose intensyvus automobilių eismas. Į gyvulio organizmą patekusios nuodingosios medžiagos iš dalies suyra, iš dalies neutralizuojamos, o su pienu išsiskiria tik gana nedidelė jų dalis. Daugiau nuodingų medžiagų piene nustatoma, kai gyvuliai jomis apsinuodija. Laikoma, kad 1,0 kg pieno gyvsidabrio gali būti ne daugiau kaip 0,005 miligramo, švino – 0,1, kadmio – 0,03, cinko – 5,0, vario – 1,0 miligramo.

Arseno preparatai. Arsenas į karvės organizmą patenka arba su pašarais, arba rezorbuojamas per odą, pavartojus arseno preparatus nuo ektoparazitų. Išoriškai pavartotas arsenas piene pasirodo jau po 8 valandų. Su pienu jis išsiskiria net iki 21 dienos po preparato vartojimo išoriškai. Arseno piene neturėtų būti daugiau kaip 5 µg/100 g.

Daugiau straipsnių apie pieno kokybę rasite čia.

Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.

Daugiau straipsnių apie šėrimą rasite čia.

Parengė dr. D. Urbšienė.

Gyvulininkystės žinynas, LSMU Gyvulininkystės institutas.

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Comments are closed.