Veisimas Žemės ūkio naujienos

Kodėl veršingos karvės abortuojasi?

Veršingų karvių abortams įtakos turi ne tik pašarų kokybė, nesubalansuotas racionas, karvių traumos bet ir įvairios ligos, infekciniai susirgimai (bruceliozė, rinotracheitas, virusinė diarėja). Išsimeta 10–20 proc. veršingų karvių.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės specialistas Vytas Gudaitis pasakojo, jog negalima karvių šerti apšalusiu, supelijusiu ir erkių pakenktu pašaru, nes jame esantys toksinai gali sukelti karvių išsimetimą. Veršingoms karvėms, suėdusioms tokio pašaro, sutrinka virškinimo sistema ir jos gali staiga persileisti. Išsimetimą gali sukelti ir pašaruose esantys estrogenai. Jų daugiausia būna ankštiniuose pašaruose: dobiluose, liucernoje, ypač raudonuosiuose dobiluose. Taip pat jo randama neapdorotose sojų pupelėse.

Pasak V.Gudaičio, veršingumo pradžioje embrionai gali žūti ir dėl reikiamo maisto medžiagų kiekio trūkumo ir mikroelementų (cinko, vario, mangano) stokos, per mažo riebaluose tirpstančių vitaminų A, D, E ir K kiekio pašarų racionuose. Žiemos metu reikėtų vengti gyvulius girdyti šaltu vandeniu, nes kiekvienas ekstremalus atvejis turi dvigubą poveikį veršingų karvių organizmui ir gali sukelti išsimetimą. Todėl patariama šaltuoju metų laiku apšildyti girdyklas, pašildyti vandenį.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto  Veterinarijos akademijos Užkrečiamųjų ligų katedros doc. dr. Alvydas Malakauskas pasakojo, kad pieninių ir mėsinių galvijų abortus pasaulyje dažniausiai sukelia – parazitinis pirmuonis Neospora caninum. „Jei karvės užsikrečia būdamos veršingos, parazitas patenka į placentą ir į vaisių. Karvėms klinikinių ligos požymių nebūna, tačiau užsikrėtusios karvės gali išsimesti arba atvesti silpnus ir ligotus veršelius. Nepriklausomai nuo amžiaus, karvės gali išsimesti pradedant trečiu veršingumo mėnesiu, bet abortai dažniausiai pasitaiko 4–6 veršingumo mėnesiais. Vaisius taip pat gali žūti gimdoje, gali būti atvedamas negyvas veršelis arba gyvas, bet sergantis, arba kliniškai sveikas, bet būti parazitų nešiotojas. Atvesti veršeliai, užsikrėtę šiuo pirmuonimi, gali būti mažesnio svorio, sunkiai ar visai negalintys atsikelti. Kartais pasitaiko neurologinių sutrikimų (užpakalinės ar priekinės kojos sulenktos arba nenormaliai ištiestos)“, – sakė doc. A. Malakauskas.

Parazitas nustatomas tiriant vaisių, vaisiaus skysčius ir motinos kraujo serumą, pieną. Dėl  parazitų patiriamų ekonominių nuostolių galima išvengti, izoliuojant užkrėstas karves ir kontroliuojant, kad į bandą nepakliūtų užkrėstų galvijų. Pasak mokslininko, parazitų plitimą galima apriboti laikantis kuo geresnių bendrų veterinarinių sanitarinių reikalavimų fermose. Reikėtų tinkamai ir laiku šalinti vaisius po aborto bei placentas, kad nepakliūtų kitiems gyvuliams. Vanduo ir pašarai turėtų būti neužteršti užsikrėtusių šunų išmatomis ir pan.

Daugiau straipsnių apie veisimą rasite čia.

Parengta pagal valstietis.lt informaciją.