Pienas: kaip sureguliuoti kokybę ir sudėtį?

pienas

Klausimas: Niekaip negaliu sureguliuoti karvių sveikatos ir pieno kokybės, sudėties, kiekio. Kas galite padėti? AČIŪ

Atsakymas: Šėrimas, valdymas, veisimas… visose šiose srityse yra pagalba. Šerti – pilnaverčiais pašarais, subalansuoti racioną. Valdyti procesus taip, kad pasiekti maksimalų karvių komfortą, laiku ir tinkamai atlikti visus veiksmus (užtrūkinimas, sėklinimas, veterinarinis aptarnavimas…). Veisti gyvulius produktyvumo didinimo ir sveikatingumo stiprinimo kryptimi. Kai visi veiksmai su karvėmis bus atlikti tinkamai – tai sveikata, pienas/produkcija ateis savaime, kaip natūrali teisingai organizuojamų procesų fermoje išdava.

Pienas priklauso nuo įvairių veiksnių, kurie turi įtakos jo kiekiui, sudėčiai ir savybėms. Veiksnius galima skirstyti į fiziologinius, patologinius, išorinius, susijusius su pieno gavimu. Pieno kiekiui ir savybėms turi įtakos šie fiziologiniai veiksniai: karvės veislė, amžius, individualios savybės, laktacijos periodas, ruja ir kt.

Karvių veislė. Skirtingų veislių karvės pienas skiriasi sudėtimi, ypač riebumu, skiriasi technologinėmis savybėmis. Iš pieninių veislių galvijų riebiausią (net iki 9%) ir baltymingiausią pieną duoda džersių veislės karvės. Gerokai liesesnis yra gausiapienių veislių (Holšteino fryzų, juodmargių ir kt.) karvių pienas. Lietuvos žalųjų veislės karvių pienas yra riebesnis (3,7 – 3,9%) už Lietuvos juodmargių (3,5 – 3,7%). Nevienodas yra įvairių veislių karvių pieno rūgštingumas ir riebalinių rutulėlių dydis.

Pirmo apsiveršiavimo amžius. Iš per anksti apsėklintos nepakankamai išsivysčiusios telyčios produktyvios karvės nebus, nes vaisiaus augimo ir laktacijos laikotarpiu sulėtėja pirmaveršės augimas bei vystymasis, todėl kai kurie organai ne iki galo susiformuoja.

Per daug vėlai sėklinti telyčias irgi nepatariama, nes tada pabrangsta pirmaveršės išauginimas, dalis telyčių gali neapsivaisinti, ir iš karvės per visą jos amžių gaunama mažiau pieno bei veršelių. Pieninių veislių telyčias geriausia auginti taip, kad jos 15 – 17 mėn. svertų 360 – 400 kg ir būtų apsėklintos. Pirmojo apsėklinimo laiką dažniau lemia telyčių masė, o ne jų amžius. Sėklinti pirmą kartą telyčias, kol jos nesiekia 70% suaugusių tos veislės karvių masės, ekonomiškai nenaudinga.

Servis periodas. Tai laikas nuo apsiveršiavimo iki apvaisinimo. Lyginant karvių produktyvumą per laktaciją, reikia žinoti, kurį laktacijos mėnesį jos buvo vėl apvaisintos. Juo anksčiau po apsiveršiavimo karvė bus apvaisinta, tuo trumpesnė bus jos laktacija ir tuo greičiau laktacijos kreivė pradės leistis žemyn. Vystantis vaisiui, kinta organizmo fiziologinės funkcijos, ir nuo penkto veršingumo mėnesio pieningumas sumažėja 15 – 20%, palyginti su neapvaisintomis karvėmis.

Jeigu servis periodas būna ilgas, iš karvės per jos gyvenimą primelžiama mažiau pieno ir gaunama mažiau veršelių. Laikoma, kad optimali servis periodo trukmė – 60 – 80 dienų. Tada iš karvės gaunama daugiausia pieno ir veršelių. Mažo produktyvumo karvių šis periodas gali būti trumpesnis, o labiau produktyvių – ilgesnis.

Veršiavimosi laikas. Dauguma autorių mano, kad gerai šeriami ir tinkamai laikomų bei prižiūrimų karvių pieningumui apsiveršiavimo sezonas neturi reikšmės. Tačiau daugelyje ūkių karvių šėrimo ir laikymo sąlygos atskirais metu laikais nevienodas. Ūkiuose, kurie turi mažiau pašarų ir prastesnes karvides, daugiausia pieno primelžiama, kai karvės veršiuojasi vėlai rudenį arba žiemą. Tada antroji laktacijos pusė sutampa su ganykliniu laikotarpiu, ir iš karvės primelžiama 10 – 20% daugiau pieno, negu kai ji veršiuojasi vasarą. Daugiausia pieno primelžiama, kai karvės veršiuojasi vasario – balandžio mėnesiais, nes tada intensyviausias laktacijos laikas sutampa su ganyklinio laikotarpio pradžia. Mažiausiai primelžiama, kada karvės veršiuojasi birželį – rugpjūtį.

Didelėse fermose karvių šėrimo ir laikymo sąlygos visais metų laikais beveik vienodos, todėl čia jos turėtų veršiuotis per visus metus tolygiai, nes tada geriau panaudojamos patalpos, darbuotojams tenka vienodesnis darbo krūvis ir būna tolygesnė pieno gamyba.

Karvės amžius. Pieningumas dažniausiai didėja iki šeštojo apsiveršiavimo, o paskui pradeda mažėti. Mažiausias pieno primelžiama per pirmąsias, o daugiausia – per IV – VI laktacijas. Nuo pirmos iki maksimalios laktacijos karvių pieningumas padidėja net 40 – 50%. Per pirmąsias laktacijas jis didėja greičiau, negu mažėja per vėlesnes. Pieningumo kitimas, laikui bėgant, daug priklauso nuo individualių karvės savybių ir šėrimo. Žinomi atvejai, kai daugiausia pieno karvės davė per VII – X laktacijas.

Kiek per pirmą laktaciją primelžiama pieno, priklauso nuo gyvulio brendimo spartos. Greitai bręstančių veislių pirmaveršės jau per pirmą laktaciją duoda apie 80%, o vėlesnio brendimo pirmaveršės – apie 70% pieno, palyginti su didžiausio pieningumo laktacija. Pirmaveršių produktyvumui didelę įtaką turi tinkamas telyčių auginimas, gera jų priežiūra bei pilnavertis šėrimas per laktacijas. Intensyvios pieno gamybos sąlygomis daugelyje ūkių karvių amžius neilgas, todėl reikia dėti visas pastangas, kad kuo daugiau pieno iš jų būtų primelžiama per pirmąsias laktacijas.

Pieno riebumas paprastai didėja iki VI laktacijos, t.y. iki tol, kol galvijas sulaukia aštuonerių metų amžiaus. Paskui pieno riebumas kasmet po truputį mažėja, nes galvijas pradeda senti, sulėtėja pieno riebalų sintezė. Taigi vidutinio amžiaus galvijai (keturių – šešių laktacijų) duoda geriausios cheminės sudėties ir technologinių savybių pieną.

Be to, toks pienas turi daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, lyginant su jaunesnių (dviejų laktacijų) senų galvijų (dešimties laktacijų) pienu. Su galvijo amžiumi piene mažėja lakių riebalų rūgščių, bet daugėja nesočiųjų riebalų rūgščių. Be to, po ketvirtos – šeštos laktacijos dažniausiai mažėja kazeino, laktozės, sumažėja bendrasis rūgštingumas, truputėlį pablogėja technologinės savybės.

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *