Mastitu vadinamas pieno liaukos uždegimas.
Pieno liaukos uždegimą sukelia šie veiksniai: 1) tešmens trauma arba sužeidimas; 2) cheminis dirginimas; 3) dažniausiai pasitaikanti priežastis – mikroorganizmų (bakterijų) sukeliama infekcija.
Uždegiminė reakcija – tai organizmo apsaugos mechanizmas, reikalingas: 1) eliminuoti infekciją sukeliančius mikroorganizmus; 2) neutralizuoti jų toksinus; 3) padėti atsinaujinti pažeistiems pieno sekrecijos audiniams.
Uždegimo laipsnis gali būti skirtingas – nuo slaptos formos iki įvairių klinikinių formų, priklausomai nuo to, kaip stipriai tešmuo reaguoja į dirgiklius.
Pieno liaukos infekcija
Pieno liaukos infekcija atsiranda: 1) po mastitą sukeliančių organizmų įsiskverbimo į spenio kanalą; 2) jų dauginimosi pieną gaminančiuose audiniuose; 3) toksinų išsiskyrimo. Bakterijos, toksinai, kiti nepageidaujami komponentai sukelia imunologinių procesų seką, kurių metu leukocitai (baltieji kraujo kūneliai) patenka iš kraujo į pieną, taip bandoma neutralizuoti pašalinius mikroorganizmus.
Tokie skysčiai kaip kraujo serumas arba limfinių sistemų skystis taip pat teka į infekuotą tešmens ketvirtį ir neutralizuoja toksiškus bakterijų gaminamus pašalinius produktus. Toks leukocitų ir skysčių judėjimas į užkrėstą tešmens ketvirtį sukelia uždegiminį atsaką.
Taigi, infekcijos gali būti klasifikuojamos į slaptą ir klinikinę formas, priklausomai nuo uždegimo laipsnio, tačiau individualūs atvejai dažnai klasifikuojami pagal toliau aprašomus principus.
Slaptas (subklinikinis) mastitas
Slaptas mastitas – tai dažniausiai pasitaikanti pieno liaukų infekcija, tačiau jos negalima aptikti vizualios apžiūros metu, nes tiek tešmuo, tiek pienas nepakinta. Slaptas mastitas nepastebimas. Šią mastito formą galima aptikti naudojant įvairius infekciją sukeliančių mikroorganizmų nustatymo testus, taip pat pastebėjus padidėjusį somatinių ląstelių skaičių (SLS). Būtina atsižvelgti į šią mastito formą, nes ji sukelia didžiausius ekonominius nuostolius, kurie patiriami dėl: 1) sumažėjusio pieno primilžio; 2) pablogėjusios pieno kokybės; 3) sumažėjusių pajamų.
Slaptas mastitas retai kelia pavojų pieno liaukų audiniams arba karvių gaišimui. Kadangi liga sunkiai pastebima, dauguma pieno gamintojų dažnai net neatsižvelgia į jos sukeliamus nuostolius, kartu neatsižvelgiama į išplitimo tarp kitų bandos gyvulių pavojų. Dažniausi slapto mastito sukėlėjai yra stafilokokai.
Slaptas mastitas svarbus ir dėl šių priežasčių:
– 15-40 kartų pasitaiko dažniau nei klinikinė forma;
– esant šiai mastito formai, klinikiniai simptomai nepasireiškia;
– trukmė dažniausiai ilga;
– sudėtinga išgydyti antibiotikais;
– sudėtinga diagnozuoti;
– sumažina pieno produkcijos kiekį;
– neigiamai veikia pieno kokybę;
– serganti karvė gali užkrėsti kitas bandos karves.
Klinikinis mastitas
Šios formos pieno liaukos infekcijai būdingi įvairūs akimi matomi tešmens pokyčiai, taip pat kokybiniai pieno pokyčiai. Ligos metu pokyčių laipsnis gali labai kisti. Atskiri tešmens ketvirčiai gali būti raudoni ir patinę, liečiant jaučiami sukietėjimai. Piene gali būti randama krešulių, nuosėdų, kraujo pėdsakų.
Klinikinis mastitas dažniausiai sukeliamas Staphylococcus, Streptococcus genčių patogenų, taip pat koliforminių bakterijų. Apie 30 proc. klinikinių atvejų, paėmus pieno mėginį ir atlikus mikrobiologinį tyrimą, neišskiriami patogeniniai mikroorganizmai. Bandose, kuriose įdiegta užkrečiamojo mastito stebėsenos (monitoringo) sistema, dažniausiai ligą sukelia streptokokai ir stafilokokai. Norint pašalinti minėtus predisponuojančius rizikos veiksnius, dažnai naudojami spenių vilgikliai po melžimo, kai speneliai yra suvilgomi vilgikliu, taip pat kiti gydymo būdai, galintys padėti sunaikinti Streptococcus agalactiae ir padėti sumažinti Stphylococcus aureus paplitimą. Deja, tokiais būdais negalima kontroliuoti ligos, sąlygojamos aplinkos patogenų. Spenių vilgymas ir sausoji terapija (nenaudojant spenių vilgiklio) – tai mažiau efektyvūs būdai kovojant su aplinkoje esančiais streptokokais, jie neefektyvūs kovojant su koliforminėmis bakterijomis. Tačiau netgi tose bandose, kur užkrečiami patogenai yra kontroliuojami vykdant spenių vilgymą ir sausąją terapiją, taip pat gali atsirasti klinikinės ligos išplitimas, sąlygojamas aplinkos patogenų.
Klinikinis mastitas gali būti klasifikuojamas pagal susirgimo laipsnį.
Poūmis klinikinis mastitas
Šiai uždegimo ligai nėra būdingi ženkliai išreikšti klinikiniai požymiai. Matomi pieno pokyčiai: krešuliai, nuosėdos, pienui nebūdinga spalva, vandeningas pienas. Uždegimo paveiktas tešmens ketvirtis gali būti pabrinkęs, jautrus, jam nebūdingas vietinis karščiavimas arba paraudimas. Galimas primilžio sumažėjimas. Sisteminių požymių nebūna.
Ūminis klinikinis mastitas
Ūminiams klinikiniam mastitui būdinga staigi uždegimo pradžia, užkrėsto tešmens ketvirčio paraudimas, patinimas, kietumas, jautrumas liečiant. Pablogėja pieno kokybė: pastebimos pūlingos priemaišos, pienas tampa panašus į audinių skystį, galimos kraujo priemaišos. Šiuo atveju pieno primilžis staigiai sumažėja.
Sisteminiai simptomai: 1) padidėjusi tiesiosios žarnos temperatūra; 2) apetito sumažėjimas ir praradimas; 3) nuolatinis gulėjimas; 4) sumažėjęs atrajojimas; 5) padidėjęs pulsas; 6) dehidratacija; 7) silpnumas; 8) drebulys; 9) viduriavimas; 10) depresija.
Labai ūmus (žaibinis) klinikinis mastitas
Žaibinis liaukų uždegimas yra retas, tačiau jo pradžia yra labai staigi. Simptomai tokie patys kaip ūminio klinikinio mastito, tačiau ši forma yra daug sunkesnė. Gali būti ir papildomi požymiai: 1) šokas; 2) tešmens fibrozė; 3) septicemija; 4) raumenų koordinacijos praradimas; 5) ekstremalus atšalimas; 6) pablogėjęs vyzdžio refleksas. Tokiais atvejais būtina neatidėliotina veterinarijos gydytojo pagalba.
Nepaisant sisteminės ir parenteralinės terapijos, gydymas dažnai būna neveiksmingas ir nuo šios eigos karvės nugaišta. Jeigu karvė išgyvena, visiškas organizmo funkcijų atsikūrimas gali tęstis kelis mėnesius. Dažnai ligos paveikto tešmens ketvirčio audiniai atrofuojasi, infekciją sukeliantys organizmai gali dar kurį laiką plisti, liga gali būti perduodama kitoms karvėms. Tokie gyvuliai turi būti brokuojami.
Lėtinis mastitas
Šios infekcijos eiga pasižymi liga ligos trukmė ir gali prasidėti bet kokiu anksčiau aprašytu klinikiniu simptomu, taip pat gali prasidėti kaip klinikinė infekcija, su protarpiais pasirodančiais klinikinės infekcijos požymiais. Simptomai: 1) progresyviai formuojasi randinis audinys; 2) pakinta užkrėsto ketvirčio dydis ir forma; 3) sumažėja primilžis.
Nespecifinis mastitas
Šis mastitas dažnai dar vadinamas aseptiniu mastitu. Nespecifiniam mastitui būdinga tai, kad jį sukelia ne bakterijos, būna padidėjęs somatinių ląstelių skaičius. Paėmus pieno mėginį, sukėlėjas neišskiriamas. Nespecifinį mastitą gali sukelti: 1) fizinės pieno liaukų traumos; 2) cheminis dirginimas, atsirandantis patekus gydomiesiems produktams; 3) netinkamas melžimo įrangos veikimas. Šis mastitas gali būti klinikinis ir slaptas.
Latentinis mastitas
Pasireiškia tuomet, kai pirminis mastitą sukeliantis patogenas yra izoliuojamas nuo ketvirčio, taip pat nepastebimas ir somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimas. Latentinis mastitas – tai mokslinis terminas, retai vartojamas veterinarijos moksle. Mokslininkai teigia, kad izoliuotų bakterijų kolonijos dažniausiai dauginasi spenio angoje arba kanale, todėl tai nėra tikroji pieno liaukos infekcija.
Šaltinis: Kaip laimėti kovą prieš mastitą / W. Nelson PHILIPOT, Stephen C. NICKERSON, Arūnas RUTKAUSKAS, Saulius TUŠAS. – Kaunas: Vitae Litera, 2011
