Meilė Montbeliarde veislei – nuo mažumės (I dalis)

50767771_603730353381677_5367486140947365888_oLietuvoje dar tik populiarėjanti Montbeliarde veislė Prancūzijoje pripažinimą pelnė prieš keletą dešimtmečių. Mažame rytų regione atsiradę galvijai netruko išplisti po visą šalį ir šiandien yra antroji pagal populiarumą veislė Prancūzijoje. Apie Montbeliarde išskirtinumą kalbamės su veislininkystės įmonės „Coopex“ atstovu Ferreol Roche.

Pirmiausia papasakokite apie save. Kodėl savo profesiją nusprendėte sieti būtent su karvėmis ir „Coopex“ įmone?

Užaugau kalnuotame Prancūzijos regione, kuriame kartu su tėvais auginome 40 Montbeliarde veislės karvių (tai yra vidutinio dydžio ūkis mano šalyje). Vėliau,kai atėjo laikas rinktis profesiją, nenorėjau nutolti nuo pieno ūkio, todėl pasirinkau su tuo susijusias studijas, o atėjus praktikos laikui, mano akiratyje atsirado „Coopex“ įmonė,kurioje ir likau. Šis darbas suteikia man puikią galimybę neatsiryboti nuo šeimos ūkio ir daug keliauti po pasaulį. Čia dirbu jau 7 metus ir esu atsakingas už užsienio šalių partnerių konsultavimą Montbeliarde veislės klausimais.

Kaip šiuo metu laikosi Prancūzijos pieno ūkis? Su kokiais iššūkiais susiduriate?

Situacija priklauso nuo regiono. Šalies rytuose, kur vyrauja kalnai, ūkininkai pieną dažniausiai parduoda sūrių gamintojams ir už toną gali gauti apie 560 eurų. Kadangi supirkimo kaina yra gera, ūkis paprastai pereina iš kartos į kartą, o veisiant gyvulius siekiama kuo geresnės pieno sudėties. Tuo metu vakarinėje šalies dalyje pieną superka kitos kompanijos ir iš jo gaminamas jogurtas bei kiti produktai. Čia už toną mokama apie 335 eurai. Supirkimo kaina mažesnė, todėl sunkiau rasti jaunų žmonių,kurie norėtų tęsti šį verslą.

Jūs daug keliaujate. Kokius pagrindinius skirtumus pastebėjote tarp skirtingų šalių pieno ūkininkų?

Na, visose šalyse ūkininkai stengiasi gauti kuo didesnį kiekį ir kuo geresnės sudėties pieną. Visų tikslas vienas. Tačiau, žinoma, skiriasi karvių laikymo būdai ir tai labai priklauso nuo kiekvienos šalies klimato. Esu buvęs šalyse, kur temperatūra nukrenta iki -40°C ir ten, kur temperatūra pakyla iki +40°C . Tiek vienoje tiek kitoje šalyje karvės duoda puikios sudėties pieną, kadangi ūkininkai pažįsta savo kraštą, žino kokiomis sąlygomis geriausia laikyti gyvulius, atsižvelgiant į temperatūrą lauke.

Papasakokite apie Montbeliarde veislę šiek tiek plačiau.

Lietuvių pamėgtas Lebelor bulius

Lietuvių pamėgto Lebelor buliaus dukra

1960-ais metais populiarėti pradėjusią veislę galima rasti visoje Prancūzijoje, tačiau priklausomai nuo regiono, skiriasi jos laikymo būdas. Kalnuotoje rytinėje dalyje Montbeliarde karvės dažniausiai ganomos, jų pienas naudojamas sūrių gamybai. Tuo metu vakarinėje šalies dalyje ši veislė visus metus laikoma tvartuose. Čia galvijai šeriami labai intensyviai, populiarios didelės bandos.

Vidutinis veislės produktyvumas per laktaciją yra 8 250 kg ,3,91% riebalų, 3,48% baltymų.

 

Straipsnio antrą dalį skaitykite po savaitės (balandžio 30d.)

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *