Melsvadumblių panaudojimas gyvulių racione

dumbliai

Jūros dumbliai – vieni iš švariausių žemės gamtinių produktų. Spirulina platensis yra melsvadumbliai, kurie sudaro ištisas kolonijas ten, kur vanduo yra šarminės reakcijos, pakanka šviesos ir šilumos. Melsvadumbliai – puikus pašarinis papildas įvairiems naminiams gyvuliams. Jame gausu vitaminų, mikro ir makroelementų, kitų organinių medžiagų.

Nauda nustatyta tyrimais

Dėl unikalios cheminės sudėties, biologiškai vertingų baltymų, tinkamo nepakeičiamųjų aminorūgščių santykio, nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralų kiekio, biologiškai aktyvių medžiagų, enterosorbuojančių ir kitų savybių melsvadumblių pašarų priedą profilaktiškai tikslinga vartoti šeriant karves, nes užsienyje atliktais tyrimais nustatyta, kad jie:

  • skatina primilžio padidėjimą (nuo 2 iki 6 l/d. neperskaičiuoto pieno kiekio);
  • gerina pieno kokybę, mažina somatinių ląstelių skaičių (iki 26 proc.);
  • gerina raciono maisto medžiagų virškinamumą (iki 5,2 proc.), tenkina kai kurių mikroelementų poreikį (Se, Cu, I);
  • didina atsparumą ligoms, slopina uždegiminius procesus (pvz., mastitą);
  • aktyvina gyvybinius procesus, dalyvauja hemopoezėje (daugėja eritrocitų, hemoglobino), gerėja hematokrito santykis (kraujo plazmos santykis su bendru kraujo ląstelių kiekiu);
  • didina karvių apsisėklinimo galimybes, lytinių organų atsistatymą po apsiveršiavimo;
  • veršeliai gimsta gyvybingesni ir sveikesni, sparčiau auga ir vystosi.

Ūkyje atliktas bandymas

Lietuvoje duomenų stokojama, todėl Zigmo Andriuškevičiaus ūkyje (Jurbarko r.) atliktas bandymas, kurio tikslas – nustatyti Spirulina platensis melsvadumblių pašarinių priedų zootechninį efektyvumą laktuojančioms karvėms.

Bandymas truko 90 dienų (nuo 2011 m. balandžio 13 d. iki liepos 11 d.). Sudarytos dvi analogiškos ankstyvosios laktacijos periodo karvių grupės: kontrolinė ir bandomoji (n=10).

Bandymo metu bandomosios grupės karvės buvo sveikesnės, apetitas didesnis, jos buvo geriau įmitusios ir produktyvesnės negu kontrolinės. Be to, tiriamuoju laikotarpiu bandomosios grupės karvių ruja buvo ryškesnė, jos geriau apsivaisino.

Mikrodumbliai bandomosios grupės karvėms duoti su koncentruotais pašarais. Prie šio priedo karvės pratintos savaitę. Pradžioje jos prarado apetitą ir suėdė mažiau pašarų. Nuo bandymo pradžios praėjus savaitei, bandomosios grupės karvių apetitas pagerėjo. Taigi pradėjo didėti šios grupės karvių primilžiai, kurie buvo didesni viso bandymo metu.

Pieno primilžiai

Tyrimo metu iš bandomosios grupės karvių primelžta vidutiniškai 0,58 kg pieno per parą daugiau, nei iš kontrolinių (p>0,05). Tiriamuoju laikotarpiu (90 d.) iš kontrolinės grupės karvių primelžta vidutiniškai po 22,58 kg, o iš bandomosios grupės atitinkamai po 23,16 kg (3 proc.), arba po 0,58 kg pieno per parą daugiau nei iš kontrolinių.

Bandymo metu iš kontrolinės grupės karvių per 90 d. primelžta vidutiniškai po 2 032,2 kg, o iš bandomosios grupės atitinkamai po 2084,4 kg pieno.

Per tyrimą iš bandomosios grupės karvių (n=10) per laikotarpį primelžta 20 844 kg, arba 522 kg pieno daugiau nei iš kontrolinės grupės karvių (n=10).

Mikrodumbliai Spirulina platesnis tiriamuoju laikotarpiu darė teigiamą poveikį bandomosios grupės karvių primilžiams.

Primilžis per 90 bandymo dienų

Pieno sudėties ir kokybės rodikliai

Riebalų kiekis piene. Riebalų koncentracija abiejų grupių karvių piene buvo didesnė nei nustatyta bazinė. Kontrolinės grupės karvių piene riebalų buvo daugiau nei bandomųjų (genetinės ir kitos priežastys). Riebalų kiekis abiejų grupių karvių piene per laikotarpį kito skirtingai. Mikrodumblių pašarinis priedas riebalų koncentracijai bandomosios grupės karvių piene įtakos neturėjo.

Baltymų kiekis piene. Baltymų koncentracija abiejų grupių karvių piene buvo panaši ir tyrimo metu kito skirtingai.

Baltymų kiekis piene priklauso nuo karvių veislės, genetinių savybių, riebalų koncentracijos piene ir nuo mitybos. Bandymo metu mikrodumblių priedas baltymų koncentracijai bandomosios grupės karvių piene įtakos neturėjo.

Laktozės kiekis piene. Laktozės koncentracija tiriamuoju laikotarpiu abiejų grupių karvių piene buvo normali. Mikrodumblių Spilamix priedas įtakos jos kiekiui piene neturėjo.

Urėja. Urėjos koncentracija abiejų grupių karvių piene buvo panaši ir atitiko normą. Vidutiniškai per laikotarpį urėjos koncentracija abiejų grupių karvių piene buvo normali (20–30 mg%). Bandymo metu mikrodumbliai urėjos koncentracijai bandomosios grupės karvių piene įtakos neturėjo.

Somatinių ląstelių skaičius piene. Tiriamuoju laikotarpiu somatinių ląstelių skaičius kontrolinės grupės karvių piene viršijo nustatytą normą. Tuo tarpu bandomosios grupės buvo pagal normą.

Bandymo metu bandomosios grupės karvių  gamybiniai ir ekonominiai rodikliai buvo panašūs. Už bandomosios grupės pieną per bandymo laikotarpį pajamų gauta vidutiniškai 41,76 Lt, arba 3 proc. daugiau nei už  kontrolinės grupės karvių pieną.

Daugiau straipsnių apie šėrimą rasite čia.

Daugiau straipsnių apie pieno kokybę rasite čia.

Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2014 m.
Laima Andriuškevičiūtė,
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko r. biuro gyvulininkystės konsultantė.

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *