Labai dažnai man užduoda klausimą keliais racionais turi būti šeriamos melžiamos karvės laktacijos eigoje. Daugelis fermų naudoja tris ar dar daugiau skirtingų racionų, išskiria atskirai šviežiapienių racioną, pirmos laktacijos pusės ir laktacijos pabaigos racionus.
Asmeniškai aš esu vieno raciono melžiamoms karvėms šalininkas. Paaiškinsiu kodėl.
Atrodytų, jog skirtingame karvės laktacijos periode karvei reikalingas skirtingas racionas, atitinkantis jos produkciją ir poreikius. Olandijoje, kur šiuo metu gyvenu ir dirbu, ūkininkams aktyviai siūlomos šėrimo sistemos, kurios suteikia galimybę karvei sudaryti individualų racioną pagal jos produkcijos kiekį. Atrodytų būtų idealu turėti galimybę šerti karves visiškai individualiai – kiek karvių tiek racionų.
Tačiau, jeigu remsimės prielaida, kad skirtingoje laktacijos fazėje karvei reikia skirtingo šėrimo, tai teigsime, kad karvės virškinimo sistema turi skirtingus poreikius, priklausančius nuo karvės statuso. Šioje vietoje aš visiškai nesutinku!
Karvės virškinimo sistema turi poreikį, kad pašaro sudėtis būtų tinkama ir pastovi, kad būtų kuo mažiau pokyčių. Šerdami karves mes visų pirma šeriame karvių prieskarandžio mikroflorą. Taigi, sudarydami racioną ir jį palaikydami pastovų, mes siekiame idealių sąlygų prieskrandžio bakterijoms.
Geriausiam šėrimo efektyvumui pasiekti užtenka raciono pastovumo visu laktacijos laiku, kuris yra subalansuotas tolygios fermentacijos pagrindu. Esminiai momentai yra: racionas turi būti subalansuotas idealiam virškinimui (mikrofloros veiklai) ir turi būti pastovus, nes kaip jau minėjau, prieskrandžio mikroflora nemėgsta pokyčių.
Kas įvyksta fermoje, pakeitus šėrimą, žino visi fermos darbuotojai: viduriavimai, produkcijos kritimas ir t.t. Taigi apie tai, kad racionas turi būti pastovus, daug argumentų nereikia.
Na, o jeigu kyla abejonių, kad karvė pati sugeba susireguliuoti sausos medžiagos kiekį, atitinkantį jos produkciją, tai pradėkime matuoti. Kiekvienoje fermoje turėtų būti matuojamas sausos medžiagos suvartojimas. Žinau, kad Lietuvoje tai skamba naujai, Amerikoje toks pasiūlymas nieko nestebina.
Suėdamas sausos medžiagos kiekis turi būti lyginamas su produkcijos kiekiu. Rinkime informaciją kiekvienai grupei, kurią šeriame. Turėdami tokią informaciją, galutinai išsiaiškinsime, ar apsimoka melžiamas karves šerti keletu racionų.
Daugiau straipsnių apie šėrimą rasite čia.
Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.
