Melžimo aparatai ir pieno inventorius kiekvieną kartą po melžimo tuoj pat turi būti rūpestingai plaunami ir periodiškai dezinfekuojami. Blogai prižiūrimi įrenginiai ir indai yra didžiausias pieno užteršimo mikroorganizmais šaltinis. Blogai išplauto inventoriaus pieno likučiuose dauginasi bakterijos, jo guminės detalės sustangrėja, dažniausiai sutrūkinėja, šiurkštėja paviršius. Nesilaikant plovimo ir dezinfekavimo taisyklių, pienas užteršiamas konservuojančiomis medžiagomis.
Visais atvejais vanduo, skirtas melžimo įrenginių ir pieno indų sanitariniam valymui, turi atitikti geriamojo vandens standarto reikalavimus. Plovimo ir dezinfekavimo priemonės turi būti bekvapės, lengvai nuplaunamos nuo aparatų ir indų paviršiaus, nesukeliančios indų korozijos, nekenksmingos rankų odai, efektyvios ir pigios.
Plovimo priemonės turi gerai plauti, t.y. tirpdyti baltymus, emulguoti riebalus, pašalinti netirpias medžiagas. Plaunama švariu geriamuoju vandeniu ir šarminiais bei rūgščiais plovimo tirpalais. Plovimo priemonės neveikia baktericidiškai.
Dezinfekavimo priemonės turi pasižymėti geromis baktericidinėmis savybėmis. Puiki pieno inventoriaus dezinfekavimo priemonė yra karšti vandens garai, jie pakeičia kenksmingas dezinfekuojančias medžiagas. Veikiant sausais prisotintais 1000C temperatūros garais, vegetaciniai mikrobai žūva per keletą sekundžių. Dažnai dezinfekuojama chloro turinčių chemikalų tirpalais.
Pieno inventorių patogiausia kartu plauti ir dezinfekuoti. Tam vartojamos įvairios Sveikatos apsaugos ministerijos leistos priemonės.
Melžimo įrenginių ir pieno indų plovimas bei dezinfekavimo eiga. Pieno įrenginiai pirmiausia skalaujami tekančiu šiltu 30±50C temperatūros vandeniu, po to plaunami karštu 60 – 650C temperatūros plovimo priemonių tirpalu, dezinfekuojami ir perskalaujami vandeniu.
Svarbu visas operacijas atlikti kruopščiai ir iš eilės. Skalaujant po melžimo karštu vandeniu, pieno likučių baltymai (albuminai ir globulinai) sukreša ant melžimo įrenginio vidinių sienelių, sudarydami palankią terpę bakterijoms daugintis. Karštas plovimo priemonių tirpalas nuplauna riebalų ir baltymų likučius, o dezinfekuojant sunaikinamas įvairi mikroflora. Skalaujant turi būti išplaunami plovimo ir dezinfekavimo tirpalų likučiai.
Pieno indų sanitarinė priežiūra. Pirmiausia indai išplaunami 30±50C temperatūros vandeniu, paskui šepečiais plaunami karštu (60±50C) šarminiu plovimo tirpalu, 3 – 4 kartus perskalaujami vandeniu (pašalinami šarminio tirpalo likučiai) ir išdžiovinami (sudėjus ant stovo dugnu į viršų). Išplauti indai periodiškai dezinfekuojami karštais garais ar dezinfekuojančiais tirpalais.
Melžimo aparatų sanitarinė priežiūra. Plovimo aparatas ir melžtuvė iš išorės šepečiu arba kempine apiplaunami 30±50C temperatūros vandeniu. Pieno likučiams išplauti per melžiklius siurbiamas 30±50C temperatūros vanduo (5 – 6 l); kad aparatas geriau išsiplautų, paėmus už kolektoriaus, melžikliai kilnojami į viršų, kad į juos patektų oro. Melžtuvėje esantis vanduo pasteliuškuojamas ir išpilamas. Po to per aparatą vakuumu praleidžiama 8 l 60±50C temperatūros plovimo arba plovimo arba plovimo ir dezinfekavimo tirpalo; tada, naudojant šepečius, išplaunamas melžtuvės vidus, dangtelio tarpiklis, kolektorius, melžikliai ir pieno žarnos. Jeigu aparatai plaunami tik plovimo tirpalais, tai išplovus per aparatą vakuumu leidžiamas dezinfekavimo tirpalas (nenaudojant šepečių). Dezinfekuojama kasdien. Plovimo bei dezinfekavimo tirpalų likučiams pašalinti per aparatą leidžiamas karštas (60±50C) vanduo (5 – 10 l).
Turint cirkuliacinį plovimo stendą, melžimo aparatai plovimo ir dezinfekavimo tirpalais 10 minučių plaunami cirkuliaciniu būdu, kartą per savaitę melžimo aparatas visai išardomas ir plaunamos visos detalės, išskyrus pulsatorių, kuris ardomas ir valomas kartą per mėnesį.
Melžimo linijų sanitarinė priežiūra. Pieno likučiams pašalinti iš linijos į kiekvieną jos šaką leidžiama porolono kempinė, po to 5 – 7 min. šiltas (30±50C) vanduo. Tada išimamas ir išplaunamas filtras. Toliau jungiama automatinė plovimo sistema. Kai jos nėra, plaunama taip: 15 min. plaunama 60±50C temperatūros plovimo arba plovimo ir dezinfekavimo tirpalu, o paskui linijos 5 – 7 min. skalaujamos vandeniu. Kai plaunama plovimo tirpalu, tai po išplovimo kasdien 15 min. leidžiamas karštas dezinfekavimo tirpalas. Pieno linijas rekomenduojama pakaitomis plauti šarminių ir rūgščių priemonių tirpalais.
„Pieno akmens“ šalinimas. Melžiant į pieno liniją, ant vamzdžių sienelių kaupiasi apnašos – „pieno akmuo“. Jos susidaro iš pieno baltymų, riebalų ie netirpių kalcio, fosforo, geležies druskų. Jose esančių mikrobų neveikia dezinfekuojantys tirpalai. Norint pašalinti nuo melžimo įrenginių „pieno akmenį“ ir kitas mineralines nuosėdas, bent kartą per savaitę jie plaunami rūgščių tirpalais. Per išplaunamą liniją leidžiama 0,2% organinių rūgščių (acto, rūgštynių ir kt.) arba 0,1% neorganinių rūgščių (azoto, druskos, sulfamino ir kt.) tirpalai. Po to liniją reikia išplauti šiltu vandeniu.
Pieno siurblys po kiekvieno melžimo praplaunamas cirkuliaciniu būdu, o kas antrą dieną plaunamas plovimo-dezinfekavimo priemonėmis. Kas mėnesį pieno siurblys išardomas ir visos detalės išplaunamos rankiniu būdu plovimo-dezinfekavimo priemonių tirpalais. Po to detalės praplaunamos šiltu vandeniu.
Pieno aušintuvai plaunami cirkuliaciniu principu. Automatiškai išplaunami antgaliai, naudojami pieno išleidimo į pienvežį žarnos prijungimui.
Marlės ar flanelės filtrai, rankšluosčiai, skudurėliai, skalbiami plovimo miltelių ar kitų plovimo priemonių tirpalu, skalaujami tekančiu vandeniu, lyginami karštu lygintuvu arba 12 – 15 min. virinami ir džiovinami. Išplauti plovimo miltelių tirpale, vandenyje išskalauti lavsaniniai filtrai dažniausiai 20 min. merkiami į šviežią skaidrų 1% chlorkalkių tirpalą (turintį 0,25 – 0,5% aktyviojo chloro), po to skalaujami vandenyje ir džiovinami.
Veiksniai, nuo kurių priklauso plovimo ir dezinfekavimo efektyvumas. Svarbiausia operacija yra plovimas, nes plaunant ne tik pašalinami pieno likučiai ir jame esantys mikrobai, bet ir paruošiamas paviršius efektyviam dezinfekavimui.
Plovimo ir dezinfekavimo tirpalų efektyvumas labai priklauso nuo jų temperatūros. Pageidaujama, kad plovimo tirpalo temperatūra būtų kuo didesnė, bet ne mažesnė kaip 550C.
Plovimo efektyvumą didina tirpalo teliuškavimasis, greita tėkmė bei jo mechaninis poveikis dėl susidariusių sūkurių ar patekus orui. Labai svarbu kontakto trukmė ir vandens kokybė. Vandenyje, neatitinkančiame geriamojo vandens reikalavimų, yra daug mikrobų, todėl juo praskalautus išplautus ir išdezinfekuotus aparatus ir įrenginius galime vėl užteršti mikrobais.
Išplautuose ir išdezinfekuotuose melžimo aparatuose bei pieno linijose neturi likti plovimo ir dezinfekavimo medžiagų. Ar vandeniu pašalinti visi plovimo ir dezinfekavimo medžiagų, turinčių šarminių savybių, likučiai, gali būti nustatoma, atliekant išplovų reakciją. Į kūginę kolbą įpilama 50 ml paskutinės plovimui vartotos vandens porcijos ir įlašinama 3 lašai 1% fenolftaleino spiritinio tirpalo. Jei kolbos turinys nesidažo rausva spalva, tai rodo, kad vanduo yra šarminės reakcijos, todėl plauti reikia pakartotinai. Jeigu kolbos turinio spalva nepasikeičia, vandeniu galima nebeplauti.
Ar melžimo aparatai per pieno linijos švarios, galima nustatyti išplovose tiriant chloro junginių priemaišas. Į mėgintuvėlį įpilama 5 ml plovimui vartoto vandens ir 1,5 ml 7% kalio arba natrio jodido vandeninio tirpalo. Jeigu vandenyje yra chloro junginių priemaiša, mėgintuvėlio turinys nusidažo gelsva spalva.
Sanitarinės pieno indų, aparatų ir įrenginių būklės vertinimas. Tikrinama vizualiai, atkreipiant dėmesį į tas vietas, kurios sunkiau prieinamos ir blogiau išplaunamos: po melžtuvės dangčio tarpikliu, melžiklių gumas, kolektorių ir kt. Be to, periodiškai arba pablogėjus pieno sanitarinei kokybei atliekamas melžimo užterštumo laipsnis ir koli tirtas (1 lentelė).
Daugiau straipsnių apie pieno kokybę rasite čia.
Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.
Parengė dr. D. Urbšienė.
Gyvulininkystės žinynas, LSMU Gyvulininkystės institutas.
