Mėsai auginamų galvijų prieauglio laikymas

verseliai

Penimi buliukai gali būti laikomi: 1) pririšti; 2) palaidi; 3) mišriai.

Pririštas laikymas. Taikant šį laikymo būdą, buliukai nuo 6 mėn. amžiaus iki realizavimo penimi pririšti. Tuomet jų stovėjimo vietos ilgis priklauso nuo mėšlo šalinimo būdo. Jei mėšlas šalinamas transporteriu, stovėjimo vieta jauniems gyvuliams įrengiama 140 – 160 cm, vyresniems – 160 – 170 cm ilgio bei 90 – 115 cm pločio.

Laikant penimus bulius palaidus ant pakratų, jiems įrengiami tokie pat gardai kaip ir telyčioms, tik be pasivaikščiojimo aikštelių. Kad šėrimo metu jie neišklampotų guoliavietės, prie ėdžių per visą tvarto ilgį išbetonuojama 130 – 140 cm pločio šėrimo aikštelė, o kreikiama dalis įrengiama 15 – 20 cm giliau. Vienam jaunesnio amžiaus galvijui skiriama 1,2 – 1,4 m2 , o vyresniam – 2,0 – 2,3 m2 gardo ploto. Per parą kraikui sunaudojama 4 – 5 kg šiaudų arba 6 – 8 kg kraikinių durpių. Mėšlas valomas buldozeriu. Tvartą valant, gyvuliai uždaromi šėrimo aikštelėje.

Laikant bulius palaidus, svarbu, kad garde jie būtų vienodesnio amžiaus bei svorio. Penėjimo metu į grupę negalima atvesti naujų gyvulių, nes tai sukelia nereikalingas grumtynes. Patartina viename garde laikyti ne daugiau kaip 12 – 15 gyvulių. Be to, visi šeriami gyvuliai vienu metu turėtų tilpti prie ėdžių.

Ne didesnio kaip 200 kg svorio penimam galvijui skiriama 0,5 m ėdžių ilgio, sveriantiems po 400 kg ir daugiau – 0,7 m. Pašarus geriausia dalinti traktoriniu pašarų dalytuvu. Girdyklas (viena girdykla skiriama 6 -10 gyvulių) patartina įrengti šalia ėdžių, kad jas išvalyti, o esant reikalui – remontuoti, būtų galima neįeinant į gardą. Svarbu girdyklas taip pritvirtinti, kad palaidi buliai negalėtų jų suniokoti. Penint palaidus bulius, būna mažiau traumų, jeigu jie be ragų.

Daugiau straipsnių apie veršelių auginimą rasite čia.

Daugiau straipsnių apie fermų projektavimą rasite čia.

Parengė dr. V. Ribikauskas.

Gyvulininkystės žinynas, LSMU Gyvulininkystės institutas.

Dalinkis:
Dr. Vytautas Ribikauskas

Apie Dr. Vytautas Ribikauskas

Išsilavinimas: nuo 1993 m. žemės ūkio mokslų daktaras (zootechnika 03).

Patirtis:  mokslas, mokymas, konsultavimas.

Mokslo institucija: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas.

Gyvūnų  mokslo  srities mokslinis darbas. Žemės ūkio gyvūnų  ir pašarų higiena,  sveikatingumas, gerovė, elgsena, laikymo  technologijos,   gyvulininkystės   ekologija   ir  agrarinė  aplinkosauga  gyvulininkystėje, gero ūkininkavimo praktika,  mėšlo  ir kitų atliekų ūkyje tvarkymas. Įvairių rūšių žemės  ūkio  gyvūnų  tvartų  įranga, mikroklimatas, klimato kaitos  įtaka gyvulininkystei.

Pareigos: Ekologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas.

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *