Ferma Pieno ūkio naujienos

Mėšlo ir srutų šalinimas iš tvartų

mėšlo šalinimas

Atliekų tvarkymas gyvulininkystėje yra neatskiriama gamybos proceso dalis, todėl atsižvelgiant į žemės ūkio paskirties gyvūnų laikymo technologiją, parenkamas ekonomiškiausias mėšlo ir nuotėkų šalinimo iš statinių ir kaupimo būdas, bei atitinkamos mechanizavimo priemonės.

Tam, kad būtų sudarytos higienines gyvulių laikymo ir gyvulininkystės pastatuose dirbančių darbo sąlygos bei apsaugota pagaminta produkcija, būtinas reguliarus mėšlo šalinimas. Iš seklių tvartų mėšlas turi būti šalinamas kasdien, iš pusiau gilių – periodiškai (priklausomai nuo gyvulių amžiaus, technologinės grupės, laikymo būdo mėšlas periodiškai gali būti šalinamas 1-2 kartus per savaitę, mėnesį, ar kartą per 3 mėnesius, arba sutapatinant periodiškumą su gyvūnų technologinės grupės auginimo ciklu), iš gilių tvartų – 1 ar 2 kartus per metus.

Giliuose tvartuose, kur įrengtos gyvulių šėrimo zonos, nuo pastarųjų mėšlas šalinamas kasdien, kaip ir melžimo aikštelėse bei gyvulių varymo takuose. Mėšlas iš tvartų turi būti šalinamas, transportuojamas ir laikomas, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu (kaip nurodo Lietuvos ir Europos Sąjungos įstatymai), kad neterštų ūkio ir aplinkinių teritorijų, kad nuo taršos būtų apsaugoma dirva ir paviršiai bei gruntiniai vandenys.

Kraikinio mėšlo šalinimo technologijos. Iš gilių tvartų kraikinis mėšlas šalinamas, mobiliais krautuvais išvežant jį tiesiai į tręšiamus laukus, kur paskleidžiamas mėšlakratėmis ir užariamas ne vėliau kaip per 12 valandų. Pašalinus mėšlą, tvartai dezinfekuojami.

Iš pusiau gilių tvartų tirštas kraikinis mėšlas šalinamas mobiliais krautuvais arba buldozeriais į kraikinio mėšlo mėšlides.

Iš seklių kreikiamų tvartų (individualių laikymo vietų, perdarynių ir gardų) kasdieninės priežiūros metu mėšlas gali būti mėžiamas šakėmis ir mobiliomis priemonėmis išvežamas į mėšlidę ar grandikliniais, skreperiniais, pneumatiniais transporteriais, buldozeriais išmetamas ar nustumiamas į mėšlidę. Mėšlą šalinant iš tvartų buldozeriais, valymo metu gyvuliai arba išvaromi iš patalpų į diendaržius, ganyklas, arba atskiriami kitoje gardo dalyje (kitose tvartų perdarynėse), – pailginant perdarynes bent 5-10% nei numatyta normatyvuose.

Iš diendaržių ir mociono aikštelių mėšlas šalinamas buldozeriais, rečiau skreperiais.

Bekraikio ar pusiau skysto mėšlo šalinimo technologijos. Gyvulių ir paukščių tvartuose nenaudojant kraiko arba jo naudojant labai mažai (smulkintų šiaudų, pjuvenų), mėšlas turi būti šalinamas kasdien ar periodiškai kas 1-2 mėn., jei jis sukaupiamas skysto mėšlo kanaluose. Bekraikis mėšlas gali būti šalinamas, naudojant grandiklinius transporterius, įrengtus atvirame ar grotelėmis uždengtame kanale mėšlo šalinimo take. Iš seklių gyvulių ėdimo ir mėšlo šalinimo takų (zonų) mėšlas gali būti šalinamas buldozeriais arba skreperiniais transporteriais.

Skystas mėšlas, susirenkantis po grotomis dengtuose periodinio veikimo kanaluose, šalinamas savitaka, siurbliais ar nuplaunamas technologiniu vandeniu ar mėšlo srautu. Naudojant recirkuliacinio mėšlo plovimo būdą, kai skystas mėšlas nuplaunamas srutomis iš rinktuvo, turi būti efektyvi ventiliacinė sistema. Higienos požiūriu skysto mėšlo nuplovimas srutomis nerekomenduojamas, nes į tvartų orą patenka daug amoniako, be to, naudojant srutas iš bendros tvartų talpyklos, jei jos nenukenksmintos ir nenusistovėjusios, gali pasklisti ligų sukėlėjai.

Tiesioginis mėšlo plovimas technologiniu vandeniu yra nerekomenduojamas ir nepriskiriamas prie darniųjų technologijų dėl didelio kiekio vandens, kaip brangaus gamtos ištekliaus, naudojimo. Zoohigieniniu požiūriu ši technologija prasta, nes gyvulių laikymo patalpose labai padidėja oro drėgnis. Ekonominiu požiūriu technologija prasta dėl didelio praskiesto mėšlo kiekio, kuriam reikalingos papildomos talpos, didelės išvežimo ir paskleidimo laukuose sąnaudos, nedidelė tręšiamoji vertė.

Bekraikio mėšlo, sukaupto kanaluose po takais ar gardais, nereikėtų kaupti ilgiau kaip 3 savaites, nes vėliau aktyvėja biologiniai procesai, kurių metu kyla mėšlo temperatūra ir pradeda gausiai išsiskirti kenksmingos dujos. Skystą mėšlą transportuojant į siurblinę transporteriais, siurblinėje būtini maišymo – homogenizavimo įrenginiai.

Brangi technologija, kai skystas mėšlas visą kaupimo laikotarpį laikomas giliuose, po tvartu įrengtuose, kanaluose. Toks mėšlas nemaišomas, tik prieš išvežant į tręšimo laukus homogenizuojamas specialiu maišytuvu. Tokiuose tvartuose mėšlo maišymo ir išvežimo metu gali išsiskirti pavojingas sveikatai ar gyvybei nuodingų dujų kiekis, todėl patalpose neturi būti gyvūnų, privalo veikti visos tvartų vėdinimo sistemos, atidaryti vartai ir langai, o uždarius įėjimą į patalpas, privalomi įspėjamieji ženklai.

 Daugiau straipsnių apie fermų projektavimą rasite čia.

Parengė Dr. G.Vaičionis.

Gyvulininkystės žinynas, LVA Gyvulininkystės institutas.