Mikroelementų įtaka karvių reprodukcijai, produktyvumui ir sveikatingumui

karve su versiukuMineralinės medžiagos karvių organizme užtikrina fiziologines reakcijas ir apykaitos procesus, kaip katalizatoriai dalyvauja įvairiose biocheminėse reakcijose, įeina į kai kurių fermentų sudėtį. Jos įtakoja gyvulių produktyvumą, augimo intensyvumą bei reprodukcines funkcijas.

Pagrindinis mikroelementų šaltinis atrajotojams – augalinės kilmės pašarai, tačiau mineralinių medžiagų gali pritrūkti didelio produktyvumo karvėms. Mikroelementų kiekį pašaruose ir gyvulio organizme lemia daug veiksnių: dirvožemis, aplinkos sąlygos, pašarų ruošimo ir konservavimo būdas, antagonistiniai mineraliniai elementai, skirtingų pašarų santykis racione.

Varis organizme atlieka daug funkcijų: įeina į daugelio oksidacinių fermentų sudėtį, o jonai veikia kaip katalizatoriai. Varis reikalingas hemoglobino sintezei, energijos apykaitai, plaukų pigmentacijai, ovuliacijai ir imunitetui. Be to, šis mikroelementas aktyvuoja hipofizės veiklą ir taip skatina gyvulio augimą, aktyvuoja gimdos motoriką, dalyvauja vitaminų D ir B1 sintezėje, gerina jų pasisavinimą virškinimo trakte.

Vienas iš pirminių vario trūkumo požymių yra pasikeitusi kailio spalva. Plaukai tampa rausvai rudos spalvos, išretėja ar visai išplinka aplink akis ir ausų išorinėje pusėje. Gyvuliai viduriuoja, liesėja, sumažėja primilžiai ir pieno riebumas, išryškėja vystymosi sutrikimai. Dažnai pasireiškia tokie reprodukcijos sutrikimai kaip „slapta ruja“, nuovalų užsilaikymas.

Vario trūkumas dažniau pasitaiko ūkiuose, kur vyrauja smėlinga ir durpinga dirva, joje daug molibdeno ir sieros. Tikrasis vario trūkumas yra retas reiškinys. Dažniausiai jo trūkumą lemia antagonistinis molibdeno ir sieros poveikis, taip pat per didelis geležies kiekis. Molibdenas ir siera sudaro itin agresyvų junginį – tiomolibdatą. Šis junginys šliuže intensyviai jungiasi su variu. Taip tiomolibdatas tampa nekenksmingas, tačiau kartu su variu pasišalina iš organizmo. Jei dėl sieros ir geležies pertekliaus išnaudojamas visas šliuže esantis varis, tiomolibdatai rezorbuojasi į kraują ir prisijungia ten esantį varį. Tokiu atveju, šie junginiai sutrikdo gyvybiškai svarbias vario fermentų funkcijas kraujyje ir audiniuose.

Norint diagnozuoti šio mikroelemento trūkumą, reikia atminti, jog tradiciniai vario kiekio kraujyje tyrimai gali būti netikslūs dėl galimo vario susijungimo su tiomolibdatais. Tikslingiau vario kiekį nustatyti, tiriant ceruloplazminą, kuris parodo veiksmingojo vario fermento kiekį kraujyje, arba atliekant kepenų biopsiją.

Kobaltas įeina į vitamino B12 sudėtį (šiame vitamine jo yra 4,5 proc.), tuo pačiu lemia normalų virškinimo procesą. Be to, kobaltas specifiškai veikia fermentus: vienus aktyvina, kitus – slopina, stimuliuoja eritropoezę, gerina baltymų ir angliavandenių apykaitą. Kobaltas reikalingas gyvulių virškinimo trakto mikroflorai, kuri sintetina B grupės vitaminus.

Trūkstant organizme kobalto, sumažėja apetitas, todėl gyvulys išliesėja. Plaukai – neblizga, lengvai lūžta ir krinta. Tokių gyvulių kraujyje nustatomas per mažas eritrocitų bei hemoglobino kiekis. Karvės duoda mažiau pieno, nerujoja, prasčiau pasisavina raciono baltymus, padažnėja susilaikiusių nuovalų, endometritų atvejų. Kobalto trūkumas dažniau pasireiškia veršeliams. Jie nustoja gerti pieną, sutrinka judesių koordinacija, dažnai gaišta nuo katarinio žarnų uždegimo.

Gyvuliai akobaltoze suserga tose vietovėse, kur dirvoje kobalto randama mažiau kaip 3 mg/kg, o augaluose – mažiau kaip 0,05 mg/kg. Kobalto dažnai trūksta pašaruose iš balotų, durpingų ir smėlingų dirvų. Užtrūkusių karvių racione kobalto turėtų būti 4-8 mg, melžiamų – 7-14 mg. Kobalto kiekį gyvulio organizme galima nustatyti, tiriant vitamino B12 kiekį kraujyje ir kepenyse.

Selenas – stiprus antioksidantas, saugantis nuo sunkiųjų metalų kaupimosi, radiacijos. Jis mažina oksidacinių fermentų aktyvumą, ląstelių organoidų membranose esančius lipidus saugo nuo peroksidacijos. Šis mikroelementas stimuliuoja imuninę sistemą, dalyvauja susidarant antikūnams, todėl mažina infekcinių ligų tikimybę, veikia detoksikuojančiai, dalyvauja skydliaukės hormonų susidaryme, didina atsparumą mikotoksinams, sumažina vitamino E poreikį, taip pat normalizuoja žarnų peristaltiką. Be to, nuo seleno priklauso daugiau kaip trisdešimties svarbias funkcijas atliekančių baltymų aktyvumas. Trūkstant seleno pastebimi reprodukcinės sistemos sutrikimai, padažnėja mastitų, nuovalų užsilaikymo atvejų, sulėtėja gyvulių vystymasis ir augimas. Seleno trūkumas dažniau pasitaiko vietovėse su rūgščia dirva. Lietuva yra priskiriama regionui, kurio dirvoje, tuo pačiu ir gyvūnų organizme, trūksta seleno.

Jodas dalyvauja skydliaukės ir hipofizio veikloje, tiroksino gamyboje, reguliuoja gyvulio vaisingumą, medžiagų apykaitą ir temperatūrą. Trūkstant šio mikroelemento, prastėja bandos reprodukcija, sumažėja produktyvumas, padidėja ankstyvojo embrionų mirtingumo ir nuovalų užsilaikymo rizika, atvedami silpni arba negyvi veršeliai, prastėja apsėklinimo koeficientas.

Jodo trūkumas dažnesnis kalnuotose ir toli nuo jūrų esančiose vietovėse, taip pat didelio produktyvumo bandose. Apie 10 proc. jodo išsiskiria kartu su pienu. Užtrūkusioms karvėms per parą reikia 4-7 mg jodo, melžiamoms – 5-10 mg.

1

Vario trūkumo požymis – iškritę plaukai aplink akis

2

Ta pati karvė po 2 mėn. gydymo boliusais

Akivaizdi nauda

Norint išsiaiškinti anksčiau minėtų mikroelementų įtaką karvių reprodukcijos funkcijoms, produktyvumui ir sveikatingumui, vienoje Lietuvos žemės ūkio bendrovių, turinčioje apie 700 melžiamų karvių, atliktas bandymas. Viename tyrimui panaudotame mikroelementų boliuse buvo 13,4 g vario, 0,5 g kobalto, 0,15 g seleno, 1,0 g jodo. Anksčiau buvo pastebėta, kad naudojant minėtus priedus, pagerėja karvių plaukų būklė. Jie tampa blizgūs, pranyksta išplikimas apie akis ir ausis.

Bandymui atrinktos 32 Lietuvos Juodmargių veislės užtrūkinamos karvės, iki numatomo veršiavimosi likus 45 paroms. Karvės atrinktos taikant analogiškumo principą t.y. visos karvės buvo panašaus amžiaus, laktacijos stadijos ir kondicijos. Užtrūkinimo metu ir po apsiveršiavimo šešiolikai karvių sušerta po 2 pašarinius priedus boliusais. Kitos šešiolika karvių buvo naudojamos kontrolei. LSMU Veterinarijos akademijos Reprodukcijos laboratorijoje gyvulių kraujo serume nustatyti kalcio, fosforo, magnio, geležies, vario kiekiai. Pirmąjį mėnesį po veršiavimosi paimti pieno mėginiai ir nustatyti šie rodikliai: pieno riebumas, baltymingumas, laktozė, somatinių ląstelių skaičius (SLS), šlapalas. Kompiuterinėje bandos valdymo programoje užregistruoti laktacijos piko dienų vidurkiai, pieningumas, sėklinimo indeksai ir servis periodų duomenys po apsiveršiavimo.

Tyrimo metu nustatyta, kad bandomųjų karvių vidutinis laktacijos piko dienų vidurkis buvo 35 dienos, o kontrolinių – 44 dienos (skirtumas – 9 d.) Be to, bandomųjų karvių vidutinis pieno kiekis laktacijos piko metu buvo 3,7 kg/d. didesnis nei kontrolinių. Tai rodo, jog iš bandomųjų karvių buvo gauta didesnis pieno kiekis. Pastebėta, jog bandomųjų karvių vidutinis sėklinimo indeksas buvo mažesnis nei kontrolinių karvių – atitinkamai 1,67 ir 1,73. Sumažėjęs sėklinimo indeksas rodo, kad karvei reikėjo mažiau sėklinimo procedūrų iki ji taps veršinga.

Ištyrus pieno kokybinius rodiklius (riebumą, baltymingumą, laktozę) pastebėta, kad pirmąjį mėnesį po apsiveršiavimo duomenys nesiskyrė. Lyginant su kontrolinėmis karvėmis, bandomųjų karvių piene po veršiavimosi sumažėjo somatinių ląstelių skaičius – atitinkamai 329,67 tūkst./ml ir 151,7 tūkst./ml. Bandomųjų karvių vidutinis pieno SLS buvo vidutiniškai 177,97 tūkst./ml mažesnis nei kontrolinių karvių.

3

Somatinių ląstelių skaičius tiriamųjų karvių piene

Ištyrus kalcio, fosforo, magnio kiekius karvių kraujo serume, nustatyta, kad bandomųjų karvių mėginiuose vidutinis magnio kiekis buvo 1,0 mmol/l, kontrolinių – 0,89 mmol/l. Atlikus vario ir geležies tyrimus, nustatyta, kad bandymo pradžioje bandomųjų karvių kraujo serume geležies kiekis buvo didesnis nei kontrolinių gyvulių (158 μg/dl ir atitinkamai 123 μg/dl). Po apsiveršiavimo abiejų tiriamųjų karvių grupių kraujo serume geležies kiekiai buvo panašūs ir statistiškai patikimai nesiskyrė (111 μg/dl bandomųjų ir 115 μg/dl kontrolinių). Taigi, galime teigti, jog geležies kiekis bandomųjų karvių kraujo serume po atsiveršiavimo statistiškai patikimai sumažėjo.

4

Geležies ir vario kiekiai tiriamųjų karvių kraujo serume

Nustatyta, kad naudojat vario pašarinius priedus boliusais:

  • Sutrumpėja laktacijos piko dienų vidurkis;
  • Padidėja vidutinis pieno kiekis laktacijos piko metu;
  • Sumažėja sėklinimo indeksas;
  • Po apsiveršiavimo piene sumažėja SLS;
  • Po atsiveršiavimo karvių kraujo serume sumažėja geležies kiekis.

Robertas Stoškus, Ramūnas Antanaitis, Mindaugas Televičius, Vilmantas Juodžentis, LSMU Veterinarijos akademija

 

AgroZinios.lt informacija

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *