Organizmo mikroelementų poreikis priklauso nuo gyvulio fiziologinės būklės, produktyvumo, medžiagų apykaitos intensyvumo. Jų trūkstant, sutrinka medžiagų apykaita ir reprodukcinės funkcijos.
Varis (Cu). 1 kg sausosios medžiagos jo turi būti 7–10 mg. Užtrūkusios karvės per parą turi gauti 40–60 mg Cu, o laktuojančios karvės – 60–140 mg. Cu dalyvauja kraujodaros organų veikloje, padidina hemoglobino kiekį kraujyje, suaktyvina gimdos motoriką bei intensyvina medžiagų apykaitą.
Manganas (Mn). Organizme trūkstant Mn, sutrinka prieauglio augimas, kaulinio audinio susidarymas, vyksta kaulinio audinio išretėjimas, degeneraciniai kiaušidžių pakitimai, lytiniai ciklai būna alibidiniai (karvė nesileidžia kergiama nei sėklinama, neturi lytinio potraukio, nestovi, kai ant jos šokinėja kitos karvės), nors iš lytinių takų išsiskiria gleivės ir įvyksta ovuliacija. Užtrūkusioms karvėms per parą reikia 400–600 mg, melžiamoms – 500–700 mg, kraujyje Mn turi būti nuo 4 iki 87 mg%. Mn gaunamas su kukurūzų silosu, liucernos šienu arba panaudojamas mangano sulfatas, kuris padidina gimdos motoriką, dėl ko pagreitėja spermatozoidų judėjimas lytiniuose takuose.
Cinkas (Zn). Pašaruose trūkstant Zn, sumažėja hemoglobino, eritrocitų bei bendras baltymų kiekis kraujyje, sutrinka lytinis ciklas arba po veršiavimosi ilgą laiką gali jo visai nebūti, dažni ginekologiniai susirgimai, galimi daugkartiniai nesėkmingi sėklinimai. Kraujyje Zn kiekis, priklausomai nuo metų sezono, gyvulio fiziologinės būklės ir kitų faktorių, svyruoja nuo 300 iki 970 mg%. Paros norma: užtrūkusioms karvėms – 220–280 mg, laktuojančioms – 280–370 mg. Jei pašaruose yra nepakankamas Zn kiekis, kaip papildą tikslinga naudoti cinko sulfatą, kuriame yra apie 22% grynos medžiagos.
Kobalto (Co) dažniausiai trūksta, kai gyvuliai yra ganomi smėlėtose arba užpelkėjusiose ganyklose. Atrajotojų skrandyje Co per mikroorganizmus skatina vitamino B12 sintezę, tuo pačiu įtakoja normalų virškinimo procesą. Trūkstant organizme Co, sumažėja gyvulio apetitas, liesėjama, sutrinka lytinis ciklas, gyvuliai blogai apsisėklina, veda negyvybingą prieauglį, kuris dažnai nugaišta pirmomis gyvenimo dienomis ar savaitėmis. Tiriant rektiškai, nustatoma gimdos atonija, susilaiko nuovalos, išsivysto pogimdyminiai endometritai, kas sutrikdo tolimesnę gyvulio reprodukciją. Kobalto trūkumas gyvulio racione nustatomas kompleksiškai kartu su kitais mikro– ir makroelementais, taip pat tiriant kraują. Užtrūkusių karvių racione Co turi būti 4–8 mg, melžiamų – 7–14 mg. Karvių kraujyje Co kiekis svyruoja nuo 2,5 iki 23 mg%.
Dėl jodo (J) trūkumo sutrinka skydliaukės ir hipofizės veikla, hormonų pusiausvyra bei Ca, P, angliavandenių ir riebalų apykaita, sumažėja pieno produkcija, ciklo metu neįvyksta folikulo sprogimas, neovuliuoja kiaušialąstė, apvaisinimas tampa neįmanomas net ir pakartotinai sėklinant. Jei karvė apsivaisina, dažniausiai įvyksta abortas, gimsta negyvi veršeliai, užsilaiko nuovalos, o gimusių veršelių augimas būna sulėtėjęs. Aukšto produktyvumo bandose pastebimas dažnesnis jodo trūkumas, nes jodas išsiskiria kartu su pienu (nuo 30 iki 130 mg 1 litre). Užtrūkusioms karvėms per parą reikia 4–7 mg jodo, melžiamoms – 5–10 mg; kaip papildomas jodo šaltinis naudojamos joduotos druskos.
Daugiau straipsnių apie šėrimą rasite čia.
Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.
Parengė habil.dr. V.Pileckas.
