Andersenų šeima yra holšteinų veislės pieninių karvių augintojai. Šeimos pieno ūkyje, įsikūrusiame Aidaho valstijoje JAV, laikoma 1600 karvių. Dėl šalyje vyraujančio nepalankaus klimato ūkininkams reikia tokių karvių, kurios galėtų prisitaikyti prie atšiaurios aplinkos, būtent todėl, Andersenų šeima pasirinko mišrinimą.
Nepaisant to, jog Aidaho valstijoje vyraujantis klimatas nepalankus galvijininkystei – vasaros labai karštos, o žiemos – šaltos ir vėjuotos, taip pat nelepina ir kritulių kiekis, Benas Andersenas su šeima yra laimingi pieno ūkio savininkai. „Dėl sauso klimato karvėms nereikia jokio tvarto, jas atvėsinti gali tik vėjas“, – pasakojo ūkininkas, – „anksčiau daug nuostolių patirdavome dėl karvių sergamumo mastitu, jų blogo vaisingumo ir šlubavimo. Didelį dėmesį skyrėme veršingų karvių priežiūrai, bet mūsų darbas būdavo bevaisis – didelė dalis atsivestų veršelių būdavo negyvi“.
Ūkininkai ieškojo priemonių, kurios padėtų išspręsti minėtas problemas. „Universitete mokėmės apie mišrinimo naudą kiaulių, naminių paukščių bei mėsinių galvijų sektoriuose. Tai kodėl nepabandžius pieninių karvių veisime? Apimti šios minties, 2004 m. pradėjome Holšteinų veislės karves mišrinti su Jersey veislės buliais. Tačiau pradėjus melžti mišrūnes, aš suabejojau ar einu teisingu keliu“, – pasakojo B. Andersenas.
Ūkininkas prisipažįsta, kad didįjį posūkį jo ūkininkavimui padarė perskaitytas straipsnis, kaip pieninės karvės auginamos Kalifornijoje, kur mišrinimui naudojamos Skandinavijos žalosios (Viking Red) ir Montbeliarde veislės. B.Andersenas nuvyko į Kaliforniją su tikslu kuo daugiau sužinoti apie mišrinimą bei mišrūnių produktyvumą.
„Rezultatai mane sudomino, todėl mišrinimui pradėjau naudoti Skandinavijos žalųjų, o po metų, ir Montbeliarde veisles. Šitos karvės buvo ištvermingesnės, lyginant su Jersey, todėl nusprendėme mišrinimui naudoti tik tris (holšteinų, Viking Red ir Montbeliarde) veisles“, – savo ūkio istorija dalinosi ūkininkas.
„Pradėjus mišrinti ir sulaukus pirmųjų veršelių pastebėjome, kad jie daug gyvybingesni ir energingesni nei grynaveisliai veršeliai. Taip pat šie veršeliai daug lengviau prisitaikė prie Aidaho gamtinių sąlygų“, – džiaugėsi Benas.
Apytikriai iki 160 kilogramų svorio veršeliai auginami kitame ūkyje. Parsivežus paaugintas telyčaites į ūkį, jos apsėklinamos ir prižiūrimos tol, kol veršiuojasi. Pasak ūkininko, karvių sėklinimas ir veršiavimasis nesukelia jokių problemų.
Pastebima, kad mišrūnės rečiau abortuojasi per pirmąsias 60 laktacijos dienų, šiuo metu ūkyje abortuojasi mažiau nei 2 procentai karvių. Taip pat mišrūnės yra atsparesnės medžiagų apykaitos sutrikimams, beveik nepasitaiko sunkaus veršiavimosi atvejų, kas svarbu pieno ūkiams.
„Kita mišrinimo nauda ta, jog brokuotų karvių mėsos kokybė yra labai gera, kas leidžia gauti daug aukštesnę kainą už jų mėsą. Taip pat gauname nemenką priedą už veršelius – 25-50 dolerių papildomai už kiekvieną, ypatingai vertinami Montbeliarde veislės buliukai“, – naudą vardino ūkininkas.
Skaičiuojama, jog šiuo metu Andersenų ūkyje yra 90 procentų mišrūnių ir tik 10 procentų grynaveislių holšteinų veislės karvių. Mišrinant svarbu naudoti geriausiai tarpusavyje derančias veisles, todėl ūkininkai mišrina holšteinų veislės karves su Skandinavijos žalosiomis (Viking Red) ir Montbeliarde. „Daugelio mišrūnių produktyvumas per jų gyvenimą siekia daugiau kaip 50 tūkstančių kilogramų pieno“, – pabrėžė B. Andersenas.
„Kas iš tikrųjų man patinka, tai kad nagos ir kojos daug stipresnės, todėl karvės lengvai eina ilgus atstumus iki melžimo aikštelės, o buvusi šlubavimo problema, galima sakyti, išnyko. Taip pat šias karves lengva melžti, jų tešmuo minkštas, lengvai atleidžia pieną. Apžiūrėti mūsų ūkio buvo atvykęs pieno ūkio savininkas iš Jutos (pastarasis turi 300 holšteinų veislės karvių), jis buvo nustebintas gerais mūsų mišrūnių tešmenimis ir puikiomis nagomis bei kojomis“, – pasakojo pieno ūkio savininkas.
„Peterslund duktė yra viena iš mano numylėtinių, ji yra pirmos kartos dviejų veislių, Skandinavijos žalųjų ir Holšteinų, mišrūnė. Šiuo metu ji yra 6-joje laktacijoje, ją apsėklinti visad užtekdavo vienos spermos dozės. 20-ies mėnesių ji atsivedė pirmąjį veršelį, po to atsivesdavo kas 11 – 12 mėn. Per savo gyvenimą ji jau davė daugiau kaip 45 tūkstančius kilogramų, 4 procentų riebumo ir 3,30 procentų baltymingumo pieno. Mano laikomoje bandoje yra kiek daugiau nei 100 Peterslund dukterų“, – akcentavo Benas.
„Komercinėje pieno pramonėje Holšteinų veislės karvės negali konkuruoti savo kokybe su mišrūnėmis“, – užbaigdamas interviu pasakė pieno ūkio savininkas Benas Andersenas.
Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.
Daugiau straipsnių apie veršelių auginimą rasite čia.
