Moduliacija – nukentės visi?

Vėluojančių papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų klausimas kelia vis didesnį nepasitenkinimą. Štai ir buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius negaili priekaištų dėl tokios situacijos, bet kaip gali būti kitaip? Juk prieš seimo rinkimus nebuvo nei užsimenama, apie Europos Komisijos (EK) priimtas moduliacijos taisykles, o dabar ylai išlindus iš maišo ketinama visus kaltinimus suversti naujajai valdžiai. Dabar galima piktintis kiek tik nori, tačiau liepos mėnesį EK priėmus naująsias moduliacijos taisykles Lietuva nepasinaudojo galimybe apskųsti tokį sprendimą, o dabar jau nieko nepadarysi. Lieka tik neatsakytas klausimas, kas nukentės nuo moduliacijos?

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, moduliacija pasieks tik didžiuosius ūkius. Tačiau šioje vietoje iškyla dar daugiau klausimų, koks ūkis skaitomas dideliu? Ar ūkininkas turintis devynias karves jau gali nukentėti nuo moduliacijos? Tikrai taip, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos skaičiavimais, po moduliacijos po giljotina paklius ir nedideli ūkiai – iš viso daugiau kaip 9 tūkst. tokių ūkių. Dėl išmokų mažinimo žemdirbiai negautų daugiau nei 30 mln. litų. „Laikantiesiems vos 9 karves papildomos nacionalinės išmokos bus mažesnės. Ar tai dideli ūkiai? Kokia čia gyvulininkystės plėtra?“ – piktinosi Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis.

Suprantama, didieji ūkiai skaičiuoja tikrai nemenkus būsimus nuostolius. Štai Biržų rajono ekologinio pieno ūkio savininkai Vaidutė ir Vytautas Stankevičiai šiemet tikėjosi gauti apie 80 tūkst. litų išmokų už kvotinį pieną, o pritaikius EK reglamentą, dėl tiesioginių išmokų moduliacijos – minėti pinigai biržiečių nepasieks. „Sudėjus europines ir papildomas nacionalinio biudžeto išmokas ir pritaikius 10 proc. moduliaciją tai sumai, kuri viršija 17 263 litų, išmokų už kvotinį pieną mums nebelieka. Tie pinigai jau buvo įtraukti į ūkio pajamas. Jei jų neteksime, bus nuostolis“, – skaičiavo V.Stankevičius. Anot jo, moduliacija labiausiai smogtų stambesniems pieno ūkiams, kurie laiko daugiau galvijų ir yra įdarbinę daugiau žmonių. Štai Pakruojo rajono Lygumų žemės ūkio bendrovė dėl moduliacijos už 2012 m. netektų apytikriai 370 tūkst. litų išmokų.

Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna teigimu, papildomas nacionalines išmokas galima pradėti išmokėti nedelsiant – tereikia vieningo pačių žemdirbių apsisprendimo dėl išmokų moduliacijos. Tuo tarpu ŽŪM sulaukia ne vieno pieno gamintojo pasiūlymo, netgi siūloma nekreipti dėmesio į EK sprendimą ir viltis, jog sankcijos šaliai nebus taikomos. Vis dėlto jau buvo toks atvejis, kad ES susigrąžino neteisingai suteiktos paramos pinigus, tai tikėtis, kad nesilaikius EK sprendimo Lietuva jokių sankcijų nesulauks – neverta.

Žemdirbiams sumanius bylinėtis dėl pritaikytos moduliacijos, į teismus tektų kreiptis patiems išmokų gavėjams – ūkininkams bei bendrovėms. Jie pirmiausia turėtų teistis savo šalyje su ES paramą administruojančia Nacionaline mokėjimo agentūra ar ŽŪM. Tačiau jei ŽŪM nesivadovautų EK reglamentui ir nemažintų išmokų arba tik iš dalies pritaikytų moduliaciją ir dėl to sulauktų Briuselio sankcijų, teistis galėtų valstybė.

Pagal EK sprendimą gaunantiesiems daugiau kaip 5 tūkst. eurų (17 263 litų) išmokos mažinamos 10 proc., o tiems, kuriems apskaičiuota daugiau nei 300 tūkst. eurų (1 035 804 litai), – dar 4 proc. Moduliavimui apskaičiuoti sudedamos ir ES paramos lėšos, ir papildomos nacionalinės išmokos, o sumažinta suma turi būti išskaičiuojama iš nacionalinių išmokų sumos.

Parengta pagal valstietis.lt ir ŽŪM informaciją.

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Comments are closed.