Ką reikėtų žinoti apie poveikio aplinkai vertinimą

U4gBb0Ti2gevOXFfyZIR

Aplinkosauga yra neatsiejama kaimo plėtros politikos dalis. Neatsitiktinai greta tradicinių tikslų, tokių kaip skatinti žemės ūkio konkurencingumą, įvardijamas ir siekis užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą bei klimato politikos veiksmus. Ketinantieji pasinaudoti investicine Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos parama turi žinoti, kad daugelyje jos priemonių yra ir reikalavimas atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV).

Europos Komisija (EK) derybose dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos siekė įsitikinti, kad Lietuvos pasirinktos kaimo plėtros priemonės nepadarys neigiamo poveikio aplinkai. Vienas esminių EK reikalavimų buvo poveikio aplinkai vertinimą atlikti iš anksto, dar iki sprendimo skirti paramą, ir pateikti jį kartu su paraiška. Tokia nuostata ir įtvirtinta minėtoje programoje.

Poveikio aplinkai vertinimas – tai konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įvertinimo procesas, kurio pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad Aplinkos apsaugos agentūra, priimanti sprendimą dėl veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje, gautų informaciją apie galimą veiklos poveikį aplinkai ir būtų susipažinusi su visuomenės nuomone.

PAV atliekamas, kai būsima ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą, t. y. kai planuojamas labai intensyvus kiaulių (jeigu yra daugiau kaip 3 000 vietų kiaulėms, sunkesnėms negu 30 kg, arba intensyvus paršavedžių auginimas, jeigu yra daugiau kaip 900 vietų paršavedėms) ar naminių paukščių auginimas (jeigu yra daugiau kaip 85 000 vietų broileriams, 60 000 vietų vištoms).

PAV atliekamas ir tada, jeigu Aplinkos apsaugos agentūra atlieka atranką ir nusprendžia, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Atranka atliekama, kai planuojama kiaulininkystė (mažiau kaip 900, bet daugiau kaip 200 paršavedžių; mažiau kaip 3 000, bet daugiau kaip 700 kitų kiaulių), kitų naminių gyvulių auginimas (daugiau kaip 200 gyvulių), vištų auginimas (mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 10 000 broilerių; mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip 10 000 vištų), kitų paukščių auginimas (daugiau kaip 10 000 kitų paukščių), taip pat nesukultūrintų žemės plotų panaudojimas intensyvaus žemės ūkio reikmėms (kai naudojamas didesnis kaip 0,5 ha plotas).

Poveikio aplinkai vertinimas taip pat atliekamas, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, o Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nustato, kad šis poveikis gali būti svarbus.

Galutinį sprendimą, ar leisti pasirinktoje vietoje užsiimti planuojama ūkine veikla, priima Aplinkos apsaugos agentūra, įvertinusi veiklos pobūdį ir poveikį aplinkai.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *