Naujienų apžvalga: 2020-02-27

Po šiltos žiemos prognozuojamas milžiniškas derlius, tik nereikia susigundyti pigiomis trąšomis. Jei gamta neiškrės netikėtumų, šiųmetis derlius iš tiesų gali būti rekordiškai didelis – tačiau su sąlyga, kad pavasarį ūkininkai sugebės tinkamai pasirūpinti žiemkenčiais. Plačiau

Kai kurie trina rankomis: prisitaikius, pasikeitęs klimatas Lietuvai gali būti labai naudinga. Šylantis klimatas išryškino ir kelias problemas – pirmoji, tai keistis turi žemės ūkis. Reikia naujų technologijų ir augalų veislių. Antroji, prie klimato kaitos turi prisitaikyti ir valdininkai, nes dalis įvairių reglamentų pritaikyti „senajam“ klimatui. Plačiau

Žemės ūkis atsigauna: ūkininkai perka vis daugiau naujos technikos.  Po smarkaus naujos žemės ūkio technikos rinkos nuosmukio, antrąjį 2019-ųjų pusmetį pastebėtas jos atsigavimas – rinka augo 15 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2018 metais, ir 50 proc., lyginant su pirmu 2019 metų pusmečiu. Plačiau

Karves geriau užtrūkinti imituojant veršelio nujunkymą.  Bonos universiteto (Vokietija) gyvulininkystės specialistų sukurtas programinės įrangos modulis leidžia švelniai ir natūraliai sulėtinti pieno gamybą tešmenyje bei užtrūkinti karvę būdu, kuris labiausiai panašus į veršelio nujunkymą. Plačiau

Latvija pernai gavo rekordinį grūdų derlių.  Latvija 2019 metais nuėmė rekordinį grūdų derlių – 3,163 mln. tonų, o tai – 53,8 proc. daugiau nei 2018-aisiais, pranešė nacionalinės statistikos tarnyba. Vidutinis derlingumas siekė 4,28 t nuo hektaro. Tai yra antras geriausiais visų laikų rezultatas – geresnis jis buvo tik 2015 metais (4,49 t/ha). Plačiau

Svarbu įgyvendinantiems projektus pagal išmokos mokėjimo modelį. Atkreipiame paramos gavėjų, gavusių paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) veiklos sritis „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, „Parama smulkiesiems ūkiams“, taip pat „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“, dėmesį dėl prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos būtina žinoti teikiant mokėjimo prašymą bei projekto kontrolės laikotarpiu. Plačiau

Klimato kaita, „Brexitas“ ir lietuviškas lėtumas surijo žemdirbių pinigus. Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinė Karalystė (JK) vis dėlto pasuko skirtingais keliais. Beliko sutvarkyti kelis skyrybų formalumus. Ar skaudžiai Lietuvos žemdirbių tiesioginėms išmokoms ir mūsų maisto produktų eksportuotojų ryšiams su britų pirkėjais atsilieps „Brexitas“? Juk Didžioji Britanija buvo viena iš svarbesnių  Lietuvos užsienio prekybos partnerių ir daug sumokėdavo į ES iždą, iš kurio europinę paramą gauna ir mūsų žemdirbiai. Plačiau

Pasėlių draudimui – daugiau nei pusketvirto milijono. Pradedamos rinkti paraiškos pasėlių ir augalų draudimo nuo sausros įmokų daliai kompensuoti. Paraiškos bus priimamos nuo kovo 2 d. iki birželio 30 d. savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjų žemės ūkio valda, administracijose. Tai pirmasis paraiškų teikimo etapas šiais metais, antrasis prasidės rugsėjo 1 d. ir baigsis gruodžio 31 d. Plačiau

Susiję straipsniai

Comments are closed.