Nelauktas svečias – mastitas

Viena opiausių pieno ūkį ištinkančių bėdų – mastitas. Šia liga karvės dažnai suserga dėl žmonių, prižiūrinčių bandą, klaidų.

Ukmergės rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausiosios veterinarijos gydytojos inspektorės Danutės Užkurėlytės teigimu, pagrinde dėl mastito išbrokuojamos karvės, nes sumažėja jų produktyvumas ir pieno kokybė, dėl to patiriama nuostolių.

D.Užkurėlytė akcentavo, kad norint kovoti su mastitu būtina išsiaiškinti priežastis, dėl ko ši liga atsirado ir imtis veiksmingų priemonių – galvijų gydymo. Visa tai sėkmingai atlieka specialistai, dirbantys stambiuose ūkiuose, o smulkių ūkių savininkams šias problemas tenka spręsti patiems. „Pastaraisiais metais kaimuose trūksta gyvulininkystės technologų ir veterinarijos gydytojų. Beje, ūkininkai, laikantys mažai karvių, negauna tiek pelno, kad galėtų pasisamdyti specialistų, kurie padėtų įvertinti tvarto mikroklimatą, sudarytų racioną bei kontroliuotų gyvulius“, – sakė D.Užkurėlytė. Taip pat ji pridūrė, kad šias ir daugelį kitų problemų ūkininkams padėtų išspręsti smulkių pieno ūkių kooperacija.

Pasak Ukmergės VMVT vyriausiosios veterinarijos gydytojos inspektorės, nors smulkių pieno ūkių savininkai stengiasi nuslėpti kilusias problemas, tai yra laikina. Ji pataria ūkininkams atlikti profilaktinius tyrimus ir nustatyti negalavimo priežastis. „Rekomenduojama kas mėnesį, naudojant „Ekspres“ diagnostikos testus, įsitikinti, ar karvės neserga slaptu mastitu. Taip pat visada reikia kontroliuoti VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijos gaunamus atsakymus. Pastebėjus pakitimų naudojant „Ekspres“ testus ar analizuojant VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorinius pieno rezultatus, būtina nusiųsti pieną tyrimui, kad būtų nustatyti ligos sukėlėjai ir paskirtas tinkamas gydymas“, – pasakojo D.Užkurėlytė. Labai svarbu gydymą vertinti labai atsakingai ir be gydytojo leidimo, ar neatlikus laboratorinių tyrimų nenaudoti jokių medikamentų. Juk tik atsakingas ūkininko požiūris ir kvalifikuota specialisto pagalba gali lemti teigiamus rezultatus.

„Taikant įvairius metodus mastitui nustatyti paaiškėja fiziniai ir cheminiai pieno pokyčiai. Vienas iš paprastesnių tokių metodų – tai popierėlių-indikatorių, impregnuotų bromtimolio mėlynuoju arba bromkrezolio purpuriniu tirpalu, naudojimas“, – pasakojo Ukmergės VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja inspektorė. Sveikų karvių pieno pH yra 6,5–6,8. Karvių, sergančių mastitu, pienas gali parūgštėti (pH < 6,5) arba pašarmėti (pH > 6,8). Šis metodas gali padėti nustatyti 60–70 proc. slaptų mastitų. Pieno pH įtakos turi ir fiziologinė gyvulio būklė, jo laktacijos periodas ir šėrimas. Todėl šį tyrimą rekomenduojama atlikti su kitais tyrimais. Slaptam mastitui nustatyti dažniausiai naudojami testai (mastestas, mastirapidas, „Mastitis test NK“ ir kt.). „Tam tikslui į specialias plokštelės duobutes iš kiekvieno tešmens ketvirčio melžimo pabaigoje primelžiama po 2 ml pieno ir įpilama po 2 ml tirpalo. Sukdami lėkštelę horizontalia plokštuma, po 10–15 sekundžių įvertiname reakciją. Atkreipiame dėmesį į mišinio konsistenciją ir spalvos pokyčius. Pieno klampumas vertinamas balais nuo 1 iki 5. Kuo didesni pakitimai, tuo daugiau somatinių ląstelių piene“, – pasakojo D.Užkurėlytė. Svarbiausias slapto mastito požymis – padidėjęs somatinių ląstelių skaičius (SLS) piene. Siūloma atkreipti dėmesį į tai, kad jei karvė serga slaptu mastitu, SLS padidėjimas pastebimas ne visuose tešmens ketvirčiuose. Sveikos karvės piene SLS yra iki 100 tūkst./ml. Jei karvė serga slaptu mastitu, primilžis sumažėja kiekviename pažeistame tešmens ketvirtyje (10 proc. per laktaciją), be to, tokios karvės piene mažiau baltymų, kazeino, laktozės, riebalų, kalcio, fosforo, kalio. Tokios karvės pieno skonis pakinta, o jei slaptas mastitas užsitęsia, kartais atrofuojasi pažeistas tešmens ketvirtis, spenio kanalas susiaurėja.

Dr. Edmundas Paulauskas pieno ūkio savininkams akcentavo, kad atsparumas mastitui priklauso nuo bandos mitybos, bet labiausiai – nuo racione esančių vitamino E ir mikroelemento seleno. „Vitaminas E ir mikroelementas selenas skatina leukocitų antibakterinę veiklą, antibiotikų pernešimą iš kraujo į tešmenį bei mažina uždegimą tešmens audiniuose“, – sakė dr. E.Paulauskas. Atliekant tyrimus nustatyta, kad, racione padidinus vitamino E ir seleno kiekį, klinikinio mastito atvejų ankstyvosios laktacijos stadijoje sumažėja iki 57 proc., vėlesnės laktacijos stadijose – apie 32 proc. Svarbu, kad minėtų medžiagų kiekis neviršytų nustatytos normos. Suaugusiai karvei rekomenduojamos tokios vitaminų ir mikroelementų normos: vitamino A – 100–150 tūkst. tarptautinių vienetų (TV), vitamino E – 400–800 TV karvėms per laktaciją, 1200 TV užtrūkusioms karvėms, seleno – 6 mg, vario – 200–250 mg ir cinko – 900–1200 mg.

Taip pat dr. E.Paulauskas atkreipė dėmesį į tai, kad dažniausiai karvės užsikrečia mastitu nuo operatoriaus rankų (ypač jei melžiama rankomis). Todėl prieš melžimą tešmenį reikia nuplauti šiltu vandeniu, o spenius – sausai nušluostyti švaria servetėle. Prieš melžimą rekomenduojama numelžti pirmąsias čiurkšles į atskirą indą su juodu dangteliu, nes taip lengviau pastebimi pieno pakitimai. Jo teigimu reikia iki galo išmelžti visus tešmens ketvirčius, pamelžus būtina dezinfekuoti spenius. „Po melžimo spenio kanalo sfinkteriai iki galo neužsidaro apie 15–20 min. Per tokį laiką į spenio kanalą gali patekti daug mikroorganizmų, galinčių sukelti mastitą. Pamerkus spenius į dezinfekuojamąjį tirpalą, ant jų galų susidaro sluoksnis, kuris apsaugo tešmenį nuo infekcijos. Taip karvių sergamumą mastitu galima sumažinti apie 50 proc.“, – sakė dr. E.Paulauskas ir pabrėžė, kad po melžimo aparatus būtina tinkamai išplauti ir dezinfekuoti.

Parengta pagal Valsteitis.lt informaciją.

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *