Šėrimas Veršeliai

Neperšertų ožkų šonkauliai turi braškėti

ozkos

Tvartiniu laikotarpiu ožkų priežiūrai ir pašarui reikia skirti ypatingą dėmesį. Jos turi gauti ne tik įvairių pašarų, bet ir baltyminių bei mineralinių priedų. Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos vadovė Andžela Dalia Ėmužytė paminėjo, kad būtina subalansuoti ožkavedžių racioną.

Veislinės lepesnės

Pasak A.D.Ėmužytės, prieškariu Lietuvoje buvo laikoma 38 tūkst. ožkų, o dabar – tik apie 8 tūkst. „Žinoma, daug gyvulių yra neregistruotų. Pastaruoju metu pagausėjo žmonių, auginančių vieną dvi ožkas“, – pabrėžė pašnekovė. Pasak A.D.Ėmužytės, tarp augintojų populiariausios pieninės Zaneno ir čekų baltųjų veislių ožkos, kurios puikiai prisitaikė prie mūsų šalies gamtos sąlygų. Populiarėja pieninių anglų Nubijos veislės ir mėsinių veislių ožkos.

Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos vadovė pasakojo, kad vietinės neveislinės ožkos yra nereiklios laikymo sąlygoms ir pašarams. Vienos jų duoda daugiau pieno, kitos – mažiau. „Pieno kiekis, skonis ir kvapas nenuspėjami. Pieno skoniui ir kvapui įtakos turi riebalai – jei piene jų yra daug, prastėja kvapas ir skonis. Todėl žmonės ieško veislinių ožkų, kurių pienas skanus ir be pašalinio kvapo“, – sakė A.D.Ėmužytė. Tačiau, pasak ūkininkės, veislinės ožkos yra lepesnės, joms reikia daugiau priežiūros ir pašarų.

Žiemos laikotarpiu, kai oro temperatūra – ne daugiau 15 laipsnių šalčio, ūkininkė pataria ožkas išleisti į lauką. Tuomet ne tik stiprėja gyvulių sveikata, bet ir atvedami sveikesni jaunikliai, išvengiama ligų.

„Jei nėra galimybių ožkų išleisti į lauką, tuomet tvarte reikėtų bent pusę dienos laikyti įjungtą šviesą. Ilgai tamsoje laikant ožką, gali sutrikti jos virškinimas, nusilpti imuninė sistema“, – patirtimi dalijosi Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos vadovė.

Įvairus pašaras

Pasak A.D.Ėmužytės, ypač daug dėmesio reikia skirti ožkų šėrimui. Žiemą pagrindinis pašaras yra šienas, šienainis. Tačiau ožkos mėgsta graužti ir medžių šakų žievę, eglių, pušų šakas, kuriose yra daug vitaminų. Jos mielai ėda sultingus pašarus – runkelius, morkas, kopūstus ir bulves. Į ožkų racioną būtina įtraukti ir laižomąją druską, laižalus, kuriuose yra daug kalcio ir mikroelementų. „Pastebiu, kad ožkų augintojai raciono nesubalansuoja pagal maisto medžiagas. Jie šeria gyvulį tik šienu ir grūdais. Šeriant ožkas grūdais, joms būtina duoti tokį patį kiekį sultingų pašarų. Nesilaikant šių nurodymų, sutrinka gyvulių sveikata, padaugėja acidozės ir ketozės susirgimų“, – sakė ūkininkė.

Ypač gerai turėtų būti subalansuoti ožkavedžių racionai. A.D.Ėmužytė patarė antroje ožkingumo pusėje, ypač paskutinėmis savaitėmis iki ožkavimosi, neperšerti ožkų. Stambios, nutukusios ožkos sunkiau ožkuojasi. „Augintojai dažnai nesureguliuoja ožkų mitybos iki kergimo. Todėl nepavyksta sukergti nutukusių ir vyresnių nei 1,5 metų ožkų, kurios kergiamos pirmą kartą. Aš juokauju, kad neperšertų pieninių ožkų šonkauliai turi braškėti“, – aiškino ūkininkė.

Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos vadovė sakė, kad atvesti ožiukai dažniausiai būna sveiki ir stiprūs. Praėjus 15–20 minučių po vedimo, ožiukai jau bando žįsti. Prieš žindymą rekomenduojama ožkos tešmenį nuplauti švariu šiltu vandeniu ir pirmąsias krekenų čiurkšles numelžti. Kai ožka ožkiuką aplaižo ir mažylis apdžiūsta, jis pats susiranda tešmenį. Ožkiukas būtinai turi gauti krekenų, kad pradėtų veikti jo žarnynas ir pasišalintų iki atvedimo jame buvusios išmatos. Krekenos jiems suteikia ne tik jėgų, bet ir atsparumo ligoms. Kalbėdama apie ožiukų žindymą ūkininkė pabrėžė, kad jie neišžindo viso ožkos pieno, todėl jį reikia išmelžti.

A.D.Ėmužytė ožkų augintojams patarė rudenį ir pavasarį gyvuliams sugirdyti vaistų nuo kirminų. Jų nesugirdžius, sutrinka ožkų sveikata, krinta svoris.

Praverčia papildai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvulininkystės instituto Gyvūnų genetikos ir veisimo skyriaus vedėja dr. Birutė Zapasnikienė sakė, kad stambiųjų pašarų ožkai per parą reikia 1,8–2,2 kg, ožiui – 2,5–3 kg. Šakniavaisių suaugusiam gyvuliui skiriama 2–4 kg, o prieaugliui – iki 1 kg. Panašiai duodama ir virtų bulvių – suaugusioms ožkoms po 1–2 kg per dieną. Norint gauti daugiau pieno, joms reikia duoti ir koncentratų – iki 1 kg per parą.

Ožkos šeriamos 3–4 kartus per parą, o melžiamos pašertos, nes tada jos ramesnės. Pašertos girdomos drungnu (6–10 °C) vandeniu 2 kartus per dieną. Nustatyta, kad 0,5 litro pieno pagaminti reikia 2–2,5 litro vandens. Priklausomai nuo metų laiko ir davinio sudėties, ožka per dieną išgeria nuo 2 iki 10 litrų vandens.

Pasak LSMU Gyvulininkystės instituto Gyvūnų genetikos ir veisimo skyriaus vedėjos, tvartiniu laikotarpiu ožkavedei reikia paruošti apie 400 kg gero šieno, 100 kg vasarinių javų šiaudų, 180 kg įvairių šakelių, 400 kg pašarinių šakniavaisių ir 200 kg koncentratų. „Dažnai ožkų augintojai į pašarus kreipia per mažai dėmesio. Dėl to ožkos negauna trečdalio reikalingų maisto medžiagų, trumpėja jų laktacija. Labai dažnai ožkoms, ypač produktyvesnėms, trūksta mineralinių medžiagų. Todėl tvartiniu laikotarpiu rekomenduojama jas šerti ne tik įvairiais pašarais, bet ir papildomai duoti baltyminių ir mineralinių priedų“, – sakė mokslininkė.

Svarbios pirmos dienos

Kalbėdama apie ožiukų auginimą B.Zapasnikienė pabrėžė krekenų svarbą. Pirmą dieną jų rekomenduojama duoti kas 2–3 val. po 20–30 g, kitą dieną – kas 4–5 val. po 50–70 g, vėliau – 5 kartus per dieną po 100 g. Jei kartais ožka nugaištų, našlaičius galima girdyti šiltu karvės pienu. Nuo 10 dienos ožiukai jau pradeda ėsti šieną ir kitus pašarus. Ožkiukams duodami pašarai turi būti geros kokybės, visada švieži ir duodami tuo pačiu laiku. Pasak mokslininkės mažyliai noriai ėda žalią šieną, šluotelių lapus, išspaudas, skaldytas avižas, virtas bulves. Tokiu pašaru šeriami ožkiukai prie jo greitai pripranta, jų virškinimo sistema tampa gera. Gerai prižiūrimi 1 mėn. jaunikliai turi sverti 8–10 kg, 2 mėn. – 14–16 kg, 3 mėn. – 17–21 kg ir 4 mėn.– 22–26 kg.

Daugiau straipsnių apie šėrimą rasite čia.

Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.

valstietisLT