Neprastas pieno ūkio talkininkas

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Melžimo robotai – vis dar naujovė pieno ūkyje. Jie turi didelę įtaką ūkio valdymui, darbų organizavimui, tvartų išplanavimui bei darbo efektyvumui.

Mokymasis nenutrūksta

Automatinės melžimo sistemos dažniausiai buvo taikomos jau esamuose tvartuose. Patirtis parodė, kad, norint tokiuose tvartuose užtikrinti savanorišką karvių melžimą, būtina garantuoti nepriekaištingą kitų sistemų (šėrimo, vandens tiekimo, apšvietimo, ventiliacijos, karvių vaikščiojimo ir poilsio vietų įrengimo) veikimą. Žinoma, ūkininkai taip pat turi pakeisti savo mąstymą (deja, ne visiems tai pavyko).

Vėliau melžimo robotai buvo pradėti naudoti ir naujuose tvartuose, tačiau daugelis jų buvo pritaikyti tradiciniam melžimui melžimo aikštelėse – labai dažnai juose paprasčiausiai trūko vietos karvėms judėti ir jas aptarnauti. Labai svarbu iš anksto numatyti ir suplanuoti būsimus procesus, kad statybos darbus būtų galima organizuoti efektyviau, atsižvelgiant į karvių poreikius.

Kitame etape jau buvo gilinamasi į reikalingų pastatų, patalpų, erdvių optimizavimą ir pritaikymą būtent melžimo robotams. Vienu atveju buvo orientuojamasi į šeimos pieno ūkį, kur būtų galima procesus organizuoti taip, kad užtektų vieno žmogaus darbo resursų. Kitu atveju buvo pasirinkti stambūs pieno ūkiai su samdoma darbo jėga. Visais atvejais tenka nuolat mokytis dirbti pagal kitokias taisykles, vertinti situaciją ir priimti atitinkamus sprendimus.

Karvės tampa ramesnės

Ūkyje, kuriame yra melžimo robotas, taikoma kitokia darbų organizavimo ir procesų valdymo sistema. Galima išskirti etapus, susidedančius iš kasdienių darbų ir gautos informacijos analizės. Tvarte, kuriame įrengtas melžimo robotas, prie karvių ir  kompiuterio praleidžiama daugiau laiko nei tvarte su melžimo aikštele. Karvių elgsena labai priklauso nuo priežiūros. Kuo su karvėmis elgiamasi ramiau, tuo jos ramesnės ir labiau pasitiki prižiūrėtojais. Karvės prie roboto eina savanoriškai, melžimo metu yra ramu ir tylu, tad tvarte su melžimo robotu jos yra ramesnės nei tvarte su melžimo aikštele.  Piendavės turi vaikščioti laisvai, todėl labai svarbu, kad tvarte nesusidarytų jų grūstys.

Atėjus į tvartą, pirmiausia patikrinamos karvės, kurioms reikia papildomos priežiūros. Geriausia, kai jos būna vos tik į tvartą įėjus, t.y. čia turėtų būti veršiavimosi gardai, taip pat gardai, kur laikomos sergančios ar besiveršiuojančios karvės.

Jei pavyks užtikrinti sklandų darbą, melžimas robotu vyks sklandžiai, todėl svarbu daug dėmesio kiekvieną dieną skirti minėtiems dalykams. Jei ignoruosite ar nepastebėsite karvių problemų, galite susidurti su kitomis bėdomis. Sumažėjęs karvės melžimų skaičius gali signalizuoti, kad ji turi sveikatos bėdų.

Gero išplanavimo tvarte karvės bus netoli viena nuo kitos, nuo karvių aptarnavimo patalpų ar kitų reikiamų vietų. Tai suteiks galimybę įvertinti tvarte vykstančius procesus, palengvins darbą ir sutaupys laiko vaikštant iš vienų patalpų į kitas. Taip pat svarbu užtikrinti gerą apšvietimą, tinkamas patalpas karvių priežiūros įrangai ir vaistams. Todėl karvėms, kurios turi tam tikrų problemų, turi būti įrengtos specialios patalpos – gerai pakreikti atskiri gardai ar guoliavietės. Prie melžimo roboto reikėtų įrengti laukimo aikštelę, kurioje galėtų ramiai palaukti savo eilės nedominuojančios karvės.

Savanoriškas melžimasis

Paprastai karvės į robotą melžtis eina savanoriškai, nes ten gauna koncentruotų pašarų. Pats melžimosi procesas jų prie roboto nevilioja. Laktacijos pradžioje karvės būna alkanesnės, todėl jos stengiasi dažniau pakliūti į robotą ir ten gauti koncentratų. Jei karvės gali laisvai judėti tvarte ir prie roboto, tuomet, tikėtina, jos ateis melžtis dažniau. Įvairios kliūtys (tokios kaip slidžios grindys, per siauri karvių vaikščiojimo takai, per maža laukimo aikštelė prie roboto) sumažina karvių melžimosi dažnumą.

Karvės yra smalsios, todėl jos reguliariai ką nors tyrinėja, apžiūri laisvas vietas. Tokia veikla stimuliuoja karvių norą ateiti melžtis dažniau. Iš kitos pusės, įvairios kliūtys, triukšmas ir kiti trukdymai mažina karvių atėjimų į robotą skaičių ir melžimosi dažnumą.

Būtina atkreipti dėmesį į karvės poreikius ir biologiją. Geriausiai, kai ji juda laisvai, bet dažniausiai jai reikia „padėti“. Tam naudojami selekciniai vartai.

Tvarto apžiūra

Vertinant bendrą situaciją tvarte, tenka apžiūrėti karves, robotą ir kitą tvarto įrangą. Dažniausiai galima išskirti 4 apžiūros etapus.Dvi ilgos apžiūros atliekamos ryte ir vėlai vakare, o dvi trumpos – per pietus ir pavakare.

Apžiūrėti guoliavietes reikėtų vidutiniškai 3 kartus per dieną (mažiausiai – 2 kartus per dieną). Guoliavietės, išklotos kilimėliais, turi būti pakreiktos bent kartą per dieną. Jei karvė guli švarioje guoliavietėje, tuomet galima jos netrukdyti, bet jei priteršta, reikėtų karvę išvaryti ir išvalyti. Reikia apžiūrėti ir kitą tvarto įrangą. Prie girdyklų turėtų būti pakabinti veikiantys šepečiai. Labai svarbu kiekvieną rytą ir vakarą pareguliuoti sieninių užuolaidų aukštį, atsižvelgiant į esamas oro sąlygas.

Jei per dieną sutaupoma bent 10 minučių darbo laiko, per metus susidaro beveik aštuonios darbo dienos (61 val.). Tad kasdienį darbą reikia organizuoti taip, kad būtų kuo mažesnės darbo sąnaudos.

Roboto masalas

Kad karvės noriai eitų melžtis į robotą, joms duodama koncentruotų pašarų. Tai lyg apdovanojimas karvei, kad ji melžtis atėjo pati. Žinoma, koncentruotų pašarų kiekis turi būti tinkamai subalansuotas. Jei jis pernelyg didelis, padidėja virškinimo sutrikimų rizika ir kitos ligos.

Didžiausias koncentratų kiekis, patiekiamas karvei melžimo robote, – 2 kg vienam melžimui. Jei karvė melžiasi 3 ar 3,5 karto per dieną, ji gali gauti 6–7 kg koncentruotų pašarų.

Jei norima karvėms duoti daugiau koncentratų, reikia šėrimo vietas automatizuoti. Tuomet mažiau pieno duodančioms karvėms reikia duoti mažiau pašarų, tačiau jų kiekis skiriamas atsižvelgiant į karvės produktyvumą, laktacijos periodą. Minimalus koncentruotų pašarų kiekis – 0,75 kg vienam melžimui. Jei koncentruotų pašarų kiekis bus mažesnis, kai kurios karvės į robotą melžtis neateis.

Sveika karvė, turinti gerai funkcionuojantį skrandį, gali maksimaliai panaudoti pašarus, vitaminus, mineralus ir kitus elementus. Užtrūkimas, veršiavimosi periodas ir pirmas laktacijos mėnuo – kritiniai laikotarpiai, kuriais reikia atidžiau stebėti pašarus ir juos balansuoti. Kai tvarte dalijami pašarai, tik kelios karvės turėtų ateiti prie šėrimo tako. Jei karvės labai aktyviai eina prie duodamų pašarų, gali būti, kad jos nėra pakankamai gerai šeriamos. Nuo šėrimo strategijos priklauso ir karvių judėjimas. Šėrimo take visada turi būti pašaro. Visada tuo pačiu metu pašarų trumpą laiką gali nebūti, tačiau tai visada turi būti tas pats laikas, kad karvės priprastų. Šis laikas yra skirtas šėrimo takui išvalyti.

Paprastai karvė paėsti ateina 10–12 kartų per parą, todėl turi būti užtikrintas laisvas ir trumpas priėjimas prie pašarų. Taip pat jos turi patogiai prieiti prie girdyklų, kur visada turėtų rasti pakankamai šviežio ir švaraus vandens.

Daugiau apie pieno ūkio efektyvumą galite rasti čia.

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2013 m.
Dalius Aksenavičius
LŽŪKT Inžinerijos skyriaus vadovas.

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Comments are closed.