Nuo gyvulių fermos universitete iki kovos už žalią pieną

Šiais metais JAV, Žemės ūkio Rinkodaros Paslauga pradės leisti elektroninius sveikatos ir tranzito pažymėjimus pieno produktams, eksportuojamiems Europos Sąjungai (ES) pasitelkiant elektroninę prekybos dokumentų keitimo sistemą (eTDE). Valdymo sistema sukurta siekiant, palaikyti vidaus ir tarptautinę JAV žemės ūkio produktų prekybą. eTDE programos duomenų bazės pagalba pažymėjimus gali matyti visi uostuose įsikūrę užsienio sveikatos apsaugos pareigūnai, kurie prisijungę prie eTEDE.
Eksportuotojai raginami kuo greičiau prisijungti prie eTEDE, o kol sistema nebus visapusiškai įdiegta, popieriniai sveikatos ir tranzito pažymėjimai bus išdavinėjami. Tačiau galų gale visi eksportuotojai turės naudotis eTDE sistema. Programos kūrėjų teigimu, ji ne tik leis saugoti duomenis, bet ir sutaupys tiek dokumentus tikrinančių, tiek ir eksportuotojų laiką bei lėšas. Tikimasi, kad iki 2013 m. trečiojo ketvirčio visi pieno produktų eksportuotojai naudosis eTEDE sistema, o ateityje prisijungs ir kiti eksportuotojai.

Karačio universitetas(KU) tapo ne tik viena aukščiausiai vertinamų švietimo įstaigų, bet ir gyvulių auginimo vieta. Universitetui priklauso didelis ruožas nenaudojamos žemės, todėl universitete dirbantys dėstytojai sugalvojo verslą – gyvulių auginimą. Pasak Eidul Azha, tokia mintis kilo siekiant ne tik išnaudoti turimą žemės plotą, bet ir norint pragyventi. Dėstytojo teigimu, sunku išgyventi ir pilnavertiškai išlaikyti šeimą, todėl reikia imtis ir papildomos veiklos. Taigi keli dėstytojai pradėjo auginti ožkas ir bulius, kuriuos parduoda musulmonams. Dėstytojai džiaugiasi, kad jau yra pasirašę ne vieną ilgalaikę sutartį su pirkėjais. Tiesa, universiteto taryba nėra labai patenkinta tokia užklasine darbuotojų veikla, tačiau jie yra bejėgiai, nes niekuo draudžiamu dėstytojai neužsiima.

Jennifer Holmer pradėjo kovą su Montanos įstatymų leidėjais, kurie 1998 m. uždraudė pardavinėti ne pasterizuotą pieną. J. Holmes teigimu, trečdalį pieno supirkimo kainos sudaro pasterizacijos išlaidos, todėl tik didieji ūkiai gali konkuruoti, o mažiesiems – auginantiems 15 – 30 karvių ar ožkų tai tiesiog per brangu. Taip pat ūkininkės teigimu, žaliame piene yra daug daugiau naudingųjų bakterijų. J. Holmes sukūrė net Montanos žalio pieno sąjungą, kuria siekia suburti visus mažuosius ūkius, kurie nebijotų pasipriešinti esamai tvarkai. „Žmogus turi pats apsispręsti kokį pieną gerti. Pasterizavimo procesas sunaikina daug naudingų bakterijų, kurios aš galvoju, priveda prie laktozės nepakantumo ir virškinimo problemų. Tai viskas surišta su apdirbtu maistu, kurį mes valgome. Mes turime turėti pasirinkimą, kokį maistą valgyti ar kokį pieną gerti“, – teigė sąjungos įkūrėja.

Parengta pagal USDA, Pakistan Today ir mtstandard.com informaciją.

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Comments are closed.