Pageidautina, kad tvarto temperatūra žiemą būtų ne žemesnė kaip 60C (jei kibire neužšąla vanduo, vadinasi, laikyti tokioje patalpoje ožkas galima), o vasarą – ne aukštesnė kaip 180C. Ožkos labai bijo drėgmės, todėl ten, kur jos laikomos, ji turi neviršyti 75%. Žiemą iš patalpos mėšlą reikia šalinti kuo rečiau, o vasarą – kuo dažniau. Ožkų patalpoje oro judėjimo greitis turi būti 0,2-0,5 m/s.
Pavasarį bei rudenį reikia išbalinti tvarto sienas kalkėmis ir švariai nuvalyti langų stiklus. Nešvarūs stiklai sulaiko 50%, o apšalę arba rasoti – iki 80% šviesos. Be to, langai turi būti dvigubi ir įstiklinti, nes dvigubi stiklai geriau laiko šilumą, mažiau rasoja ar apšąla. Natūralaus apšvietimo šviesos koeficientas turi būti 1:25 – 1:30 (langų be rėmų ir grindų ploto santykis).
Žiemą ožkoms yra būtinas mocionas. Priešingu atveju cibutės blogiau ėda, liesėja, greičiau suserga. Todėl tvartiniu laikotarpiu visas ožkeles reikia išleisti palakstyti. Tiesa, ožkingų cibučių kartu leisti nereikėtų, o likus 2 savaitėms iki ožkavimosi – išleisti atskirai.
Didelę reikšmę turi cheminė tvarto oro sudėtis. Pageidautina, kad talpoje būtų ne daugiau kaip 0,10-0,25% arba 5-10 mg/m3 anglies dioksido (CO2), 15-20 mg/m3 arba 0,005-0,02 mg/l amoniako (NH3) ir 5-10 mg/m3 arba 0,005-0,01 mg/l sieros vandenilio (H2S).
Ožkoms taip pat kenkia ir dulkės, smalkės (anglies monoksidas – CO), triukšmas bei kiti neigiami faktoriai. Tvarto ore dulkių atsiranda nuo pašarų ir kraiko. Pastarosios sulaiko šviesą ir kenkia gyvulių kvėpavimui. O, kaip žinia, vienam kilogramui ožkos svorio per valandą sunaudojama 343 ml deguonies. Jei tvarto oras blogai ventiliuojamas, pradeda kauptis angliarūgštė (anglies dioksidas).
Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.
Daugiau straipsnių apie šėrimą rasite čia.
Parengė dr. B.Zapasnikienė.
Gyvulininkystės žinynas, LSMU Gyvulininkystės institutas.
