Ožkos laikomos panašiai, kaip ir avys. Joms nereikia sudėtingų pastatų, tačiau nuo tvarto priklauso ožkų sveikata, produktyvumas ir vislumas. Šaltame pastate gyvuliui reikia daugiau pašarų ir energijos pieno gamybai. Todėl tvartelis turi būti šiltas, šviesus, sausas, erdvus, lengvai vėdinamas, ne žemesnis kaip 2 metrų aukščio ir visada švarus.
Ožkai būstą reikia statyti tokioje vietoje, į kurią iš visų pusių patektų saulės šviesa ir grynas oras. Didesnę langų dalį reikėtų įrengti iš pietų pusės, arčiau lubų (ne žemiau, kaip 1,5 m grindų). Jie būtinai turi būti atidaromi. Durys – geriau dvigubos ir su 15 cm aukščio slenksčiu, atveriamos į lauko pusę. Taip bus saugiau gaisro atveju. Antra vertus, jas ožkos ragais lengvai atidaro kada panorėjusios. Durų aukštis turi būti ne žemesnis, kaip 1 metras. Beje, vienos durys galėtų būti iš lentų, o kitos – iš vielos tinklo, kurias patogu būtų darinėti šiltuoju metų laiku.
Tvarto grindys turėtų būti su nedideliu nuolydžiu, kad netekėtų srutos. Abiejose tvarto pusėse reikėtų iškasti srutų surinkimo griovelius. Na, o pačios grindys gali būti grotelinės su 10-15 mm tarpais (mediniai skydai), betoninės ar plūkto molio.
Kai tvartas šaltas, geriau ožkeles laikyti ant gilaus kraiko. Jei cibutės pastoviai būna tvarte, tai dar liepos – rugpjūčio mėn. ant grindų reikėtų užpilti 10-15 cm sluoksnį sauso smėlio. Po kurio laiko, išlyginus ožkų mėšlą, vėl būtina užpilti smėlio ar šiaudų. Iki žiemos susidarys jau storas sluoksnis, ir ožkoms bus nešalta gulėti.
Pakratams tinkamiausi yra žiemkenčių šiaudai, o ypač paparčiai, kurie turi antiseptinių savybių (išskiria fitocidus). Beje, juose gerai išsilaiko obuoliai. Taip pat pakratams tinka ir pjuvenos. Jos prašviesina patalpą ir atšviežina orą. Suaugusiai ožkai per parą reikėtų 0,5-1 kg, o prieaugliui – 0,3-0,5 kg pakratų. Taigi 1 ožkai su prieaugliu per metus sunaudojama apie 200-300 kg kraiko ir gaunama 1-1,5 tonos mėšlo.
Tvartą geriau statyti medinį. Tuomet jis bus šiltas ir sausas. Sienų aukštis turėtų būti 2,5-2,8 m. Tvarte būtinai reikalingos ventiliacijos angos. Ištraukiamosios ventiliacijos angos matmenys gali būti: 35 cm ilgio ir pločio, 4-6 m aukščio. Vienos tokios angos pakanka dešimčiai ožkų. Tvarto palubėje reikalingos nedidelės kvadratinės angos šviežiam orui patekti. Pastogėje negalima laikyti pašaro (ten gali būti tik kraikas).
Tvarto vidų laikinomis pertvaromis (aklinomis ar permatomomis) reikia suskirstyti gardais. Paprastai ožkos nori matyti viena kitą ar bent jau girdėti. Viename garde galima laikyti po kelias palaidas panašaus amžiaus ir charakterio ožkas. Pavyzdžiui. 2 ožkoms reikia 2 m pločio ir 1,8 m ilgio gardelio. Vienai ožkai su ožkiukais žiemą reikia 2 m2 ploto, o pavasarį pakanka 1,2 m2. Metų laiko ožkytei reikia 0,6-0,8 m2, ožiukui – 1 m2, o suaugusiam ožiui – 2 m2. Tvarto pasieniuose, 30-50 cm aukštyje, kiekvienai ožkai reikėtų įrengti 60 cm pločio gultus. Mat šie gyvuliai ne itin vienas kitam draugiški ir mėgsta aukščiau ilsėtis.
Ėdžios daromos 50 cm aukščio, su mediniais tarpeliais ir su dėže išėdoms bei pakeltos 60-70 cm nuo grindų. Suaugusiai ožkai skiriama 30-40 cm, o prieaugliui – 20-30 cm ėdžių ilgio.
Lauke prie tvarto įrengiamas diendaržis. Jame vienai ožkai skiriama 3-4 m2 ploto. Aptvaro aukštis turi siekti 2 m. Nuo vyraujančių vėjų pusės patariama užtverti akliną lentų sieną. Beje, šiferis tam netinka, nes ožkos kojomis jį gali sudaužyti.
Daugiau straipsnių apie fermų projektavimą rasite čia.
Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.
Parengė dr. B.Zapasnikienė.
Gyvulininkystės žinynas, LSMU Gyvulininkystės institutas.
